Gegužės 18–22 d. Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų vadovai dalyvavo Erasmus+ programos suaugusiųjų švietimo srities akreditacijos projekto darbo stebėjimo vizite šiuolaikinio meno centre „Forum d’art contemporain Luxembourg“, kuris įsikūręs dviejuose skirtinguose pastatuose „Casino Display“ ir „Casino Luxembourg“. Vizito metu susipažinome su šiuolaikinio meno centro veikla, meno edukacijos programomis bei kūrybiškais suaugusiųjų auditorijų įtraukimo metodais. Bibliotekų vadovai domėjosi kaip kultūros ir meno veiklos gali būti naudojamos bendruomenių telkimui, kritinio mąstymo skatinimui ir neformalaus suaugusiųjų švietimo stiprinimui, aptarė bibliotekų ir kultūros institucijų bendradarbiavimo galimybes. Susipažinta su Nacionalinės Liuksemburgo bibliotekos, viešosios ir Liuksemburgo universitetų bibliotekų erdvėmis ir veiklomis.
Apie šiuolaikinio meno centrą
Šis šiuolaikinio meno centras veikia buvusiame XIX a. pastate, vadintame „Casino Bourgeois“, todėl istorinis pavadinimas „Casino“ buvo išsaugotas ir po jo pertvarkymo į meno forumą. „Display“ buvo pridėta 2021 m., kai Casino Luxembourg perėmė sutvarkytas erdves ir suteikė joms naują vaidmenį – jaunųjų kūrėjų, meninių tyrimų, eksperimentų, parodų ir profesinės orientacijos rezidencijos. Naujasis pavadinimas „Casino Display“ parodo, kad tai yra vieta kūrybos procesams, idėjų pristatymui ir eksponavimui („display“ angl. – eksponavimas, pristatymas). Darbo stebėjimo vizito „Casino Display“ metu darbuotojai supažindino su keliomis veiklos kryptimis: meno tyrėjų (menotyros) rezidencijos ir meno kūrėjų rezidencijos veiklomis ir pasidalino organizavimo patirtimi. Ši patirtis aktuali ir Lietuvos bibliotekoms, nes bibliotekos organizuoja ar ketina organizuoti rašytojų rezidencijas savo krašte. „Casino Display“ organizuojamos 6 trumposios ir 3 ilgosios rezidencijos per metus. 6 mėnesių trukmės menininkų rezidencijos vykdomos nuo 2010 m. Pirmiausia rezidencija yra skirta tyrimams ir dialogui, o jos rezultatas dažniausiai būna paroda, nors nėra privaloma. Bendradarbiaujant su Liuksemburgo unicersitetu, pasirenkama rezidentūros tema, siekiant suteikti menininkams galimybių tobulinti savo meninę praktiką ir mokslinius tyrimus – pirmame etape „Casino Display“ , o vėliau kitoje mokslinių tyrimų ar akademinėje institucijoje užsienyje. Šių rezidencijų metu stiprinami tarptautiniai ryšiai. „Casino Display“ užsako rezidentų poreikius atliepiančią literatūrą. Taip formuojamas „Casino Display“ bibliotekos fondas. Viena iš įdomiausių erdvių „Casino Display“ – spaustuvė, kurioje visas procesas yra vykdomas rankiniu būdu, o medžiagos leidinio spausdinimui naudojamos tik iš antrinių žaliavų.
Šiuolaikinio meno centre „Forum d’art contemporain Luxembourg“ (https://casino-luxembourg.lu/en) metu susipažinta su „Casino Luxembourg“ veikiančiomis parodomis ir jų organizavimo ypatumais, šiuolaikinio meno centro siūlomomis veiklomis skirtingoms amžiaus grupėms. Reziduojantiems menininkams sudarytos sąlygos gyventi, sukurtos erdvės kūrybinių raiškų realizuavimui. Išsamiai susipažinta su tehhnologijomis pagrįstos parodos „Time of displays“ („Ekranų laikai“) organizavimo principais: kūrėjų atrankos metodu, temos parinkimo pagrįstumu, kūrybišku pasakojimo metodo taikymu pristatant kiekvieną šios parodos autorių. Rezidentų kūrybinių rezultatų realizavimui panaudojamos neįprastos erdvės, pvz, rūsyje veikianti druskos paroda, pasakojanti, kaip druska veikia mūsų būtį. Akcentuota, kad visos meno centre vykdomos veiklos visad siejasi su tuo metu eksponuojamomis menininkų parodomis, tad prieš kūrybines dirbtuves tiek vaikams, tiek suaugusiems yra organizuojama ekskursija su gidu aplankant parodą. Šiuolaikinių menininkų darbai tyrinėja įvairiausias temas, problemas, aplinkos procesus, emocijas ir pan., tad ir kūrybinės dirbtuvės kaskart būna vis kitokios: nuo 2 val. trukmės kombučia gėrimo gamybos, kurias vedė centro darbuotoja, iki dviejų dienų kūrybinio rašymo dirbtuvių su kviestine scenarijų autore iš Londono.
Apie nacionalinę Liuksemburgo biblioteką
Pastatą projektavo vokiečių architektų biuras BOLLES+WILSON, biblioteka atidaryta 2019 m. Architektai biblioteką suvokė kaip „miestą mieste“. Pastato architektūra sukurta derinant funkcionalumą, atvirumą visuomenei, kultūrinę reprezentaciją ir orientuota ilgalaikiui dokumentų saugojimui. Bibliotekoje viešose erdvėse sukurtos patogios skaitymo „aikštelės“, apšviestos natūralia šviesa. Taikomi pažangūs energijos taupymo sprendimai – dvigubo fasado sistema, apsauga nuo perkaitimo vasarą, natūralus vėsinimas nakties metu. Pastate įrengta geoterminių šilumos siurblių sistema, saulės baterijos ant stogo, daug dėmesio skirta dienos šviesai – pastate dideli stikliniai fasadai, panaudotos šviesą atspindinčios medžiagos, garsą sugeriančios ąžuolo plokštės, ilgaamžis betonas ir šilumą kaupiantys paviršiai.
Liuksemburgo nacionalinės bibliotekos direktorius susitikimo metu Panevėžio regiono bibliotekų vadovams pristatė bibliotekos kolekcijas, skaitmenines ir kitas paslaugas, papasakojo apie bibliotekų tinklą Liuksemburge. Visos šalies bibliotekos (ir mokslinės, ir viešosios, ir mokyklų, ir specializuotos) naudoja tą pačią knygų išdavimo sistemą ALMA. Bibliotekoje dirba 130 darbuotojų, 15 iš jų yra bibliotekininkai. Liuksemburgo nacionalinė biblioteka turi bibliobusą, su kuriuo aptarnauja per 80 (šalyje 116 komunų) komunų visoje šalyje (15 kassavaitinių maršrutų), kuriose nėra viešosios. 85 bibliotekos priklauso nacionaliniam bibliotekų tinklui bibnet.lu, o viešųjų bibliotekų yra 15. Nacionalinė biblioteka gauna privalomą leidinio egzempliorių, užtikrina infrastruktūrą audio ir elektroninėms knygoms, o perka tik kanoninius grožinės literatūros kūrinius – meilės romanų ir bestselerių ne. Nėra ir vaikų knygų. Bibliotekos lankytojai – nuo 14 metų.
Skaitytojo bilietas ir visos paslaugos teikiamos nemokamai. Nacionalinėje bibliotekoje apie 500 darbo vietų lankytojams. Beveik visos vietos būna užimtos prieš egzaminus, nes tiek studentai, tiek moksleiviai ateina čia mokyti. Per dieną bibliotekoje apsilanko apie 500 lankytojų. Liuksemburgo nacionalinė biblioteka kuria šalies skaitmeninę paveldo kolekciją (https://bnl.public.lu/en/offres-numeriques/eluxemburgensia.html ), pasitelkdami DI. Suskaitmenintų leisinių daug, todėl tikimąsi įdiegti robotizavimą ir DI, kad skaitmeninių leidinių katalogavimas vyktų efektyviau. Bibliotekoje veikia restauravimo centras, nes kolekcijoje yra senų ir retų leidinių, rankraščių. Ekskursijos metu parodytas Gutenbergo laikų inkunabulas, kurio puslapiai buvo surinkti rankiniu būdu, o inicialinės raidės įrašytos ranka.
Apie Liuksemburgo Letzeburgo viešąją biblioteką (https://citybiblio.lu/accueil?csrt=662875779819311621#)
Liuksemburgo viešoji biblioteka, įrenga buvusiame kino teatre, ir pastato pertvarkymo projektas minimas kaip sėkmingas kultūros infrastruktūros pritaikymo pavyzdys – vietoje uždaryto kino teatro atsirado daugiafunkcė viešoji erdvė skaitymui, mokymuisi, renginiams ir bendruomenės veikoms. Bibliotekoje knygos, audioknygos, filmai ir periodiniai leidiniai keturiomis kalbomis: prancūzų, vokiečių, anglų ir liuksemburgiečių. Tai yra vieša skaitymo ir kultūros erdvė, kurios tikslas – skatinti skaitymą, kultūrinį ugdymą ir suteikti visuomenei prieigą prie įvairių informacijos šaltinių. Bibliotekoje įrengtos atskiros erdvės vaikams ir jaunimui. Organizuojami šeštadieniniai skaitymus vaikams, literatūriniai renginiai, kultūrinės edukacijos veiklos,
Apie Liuksemburgo universiteto biblioteką
Universiteto biblioteka atvėrė duris 2018 m. Apie ją spaudoje ir architektūros leidiniuose rašoma kaip apie vieną svarbiausių Europos industrinio paveldo transformacijos projektų. Biblioteka buvo įrengta buvusioje plieno gamyklos dalyje Belval rajone, pietų Liuksemburge. Belval teritorija XX a. buvo didžiausias Liuksemburgo metalurgijos centras. Čia veikė aukštakrosnės, anglies ir kokso sandėliai, plieno gamyklos. Po pramonės krizės gamykla uždaryta 1997 m. Vietoje nugriovimo valstybė pasirinko išsaugoti dalį istorinių konstrukcijų ir suteikti joms naują paskirtį, sukuriant „mokslo miestą“ .
Pati biblioteka įrengta kokso ir anglies maišymo ceche. Architektai paliko metalines konstrukcijas ir puikiai suderino senąją pramoninę architektūrą su modernumu. Trys aukštai skiriasi spalvų dizainu, todėl orientuotis lengva ir patogu. Atvirose erdvėse įrengtos skaityklos, bendradarbystės erdvės, skaitmeninių išteklių ir mokymosi zonos, renginių salės.
Stebino ir džiugino valstybės sprendimas senuosius pastatus įveiklinti kultūros poreikių veikloms. Taip buvusiame vyrų kalėjime įkurdintas šiuolaikinis kultūros centras o moterų kalėjime gamtos muziejus.
Parengė Jolanta Lementauskienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė