Lapkritį vėl tradiciškai susitiko foto klubo nariai. Tokie susitikimai jungia mus ne tik kaip fotografus, bet ir kaip žmones. Susirinkome beveik pilna komanda (tai būna gan retai), o džiaugsmo pridėjo ir nauji 2026 m. kalendoriai su mūsų narių darytomis nuotraukomis.
Kalbėjomės apie artėjančią bendrą parodą su Latvijos fotografais, kuri vyks 2027 m. sausį, tema – „Gyvenimas ežerų žemėje“. Parodoje gali dalyvauti tik fotoklubo nariai, todėl kviečiame prisijungti ir naujus narius, norinčius kurti, augti ir su savo darbais dalyvauti parodose.
Planų turime ir daugiau: kūrybiniai susitikimai su latviais tiek Zarasuose, tiek Latvijoje, kad galėtume kartu fotografuoti ir stiprinti bendrystę tarp abiejų klubų. Taip pat planuojame drauge aplankyti pasaulinę fotografijų parodą „World press photo 2025“ Vilniuje.
Susitikime nuskambėjo ir rimtesni pasakojimai. Rimvydas ir Rimas dalinosi savo „karinėmis“ patirtimis – šaulių mokymai, kelionė į Ukrainą, sirenos, žmonių stiprybė ir pagarba Lietuvai. Šios istorijos priminė, kad fotoaparatas irgi yra „ginklas“: tik jis veikia kitaip – gali nešti grožį, taiką, įkvėpimą, o kartais ir provokuoti, atverti temas, sujudinti visuomenę. Beje, Rimo fotoaparatai į automobilį netilpo, nes jis buvo iki viršaus prikrautas paramos ukrainiečiams.
Kalbėjome ir apie techniką: RAW ar JPG, fotoaparatas ar “rimtas” telefonas? Išvada paprasta – svarbiausia ne technika, o akimirka, žvilgsnis ir jautrumas. Kaip gerą pavyzdį minėjome foto žurnalisto Ramūno Danisevičiaus, foto menininkės Viktorijos Vaišvilaitės darbus.
Smagu turėti tokią bendrystę.
Iki kito karto – su naujais kadrais, istorijomis ir idėjomis!
Giedrė Sviklė
Fotoklubo „ežerų žemė“ narė
