„Intuityvi tapyba ir holistinis požiūris į žmogų“: Angelės Šimoliūnienės tapybos darbų parodos atidarymas

Kviečiame į menininkės Angelės Šimoliūnienės tapybos darbų parodą.

Kūrėja – įvairiapusė menininkė ir pedagogė, savo kūrybinį kelią pradėjusi nuo literatūros, teatro ir režisūros, vėliau pasukusi į holistinį meną, dailės ir meno terapiją. Ji – ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, režisierė, apdovanota už indėlį į Lietuvos kultūrą, studijavusi Rytų mediciną, ajurvedą, dailės terapiją, psichologiją ir meno istoriją.

Autorė tapo intuityviai, sekdama jausmu ir energija – jos darbai atveria dialogą tarp matomo ir nematomo pasaulio, nagrinėja žmogaus emocijas, dvasinę patirtį, simbolių kalbą.

Paroda veiks iki vasario 27 d.

  1. Šimoliūnienė apie savo rašo:

Gimiau Pasvalyje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Piešiau nuo vaikystės, Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime.

Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Baigiau art-terapijos kursą, neuroedukaciją pas Mariją Mendele-Leliugienę. O paskui M. Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.

Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija. Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute(VU). Baigiau  ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.  Mokiausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną.                                                                                                                          

Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs.  Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų.

Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi: stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų sielvartauja, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką. Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau nežiūrėdama, tiesiog vedžioju teptuką popieriaus lape, sekdama jausmu, be minčių. Taip gimsta mano paveikslai – intuityviai, man pačiai nežinant, iš kur ateina juose užkoduota informacija. Atrodo, kad pasąmonė valdo mano ranką. Mano tapybos darbai, tai atviras dialogas su pasauliu, kai fizinis ir abstraktus menas darniai sugyvena. Motyvai yra simbolinio pobūdžio ir atviri įvairiai interpretacijai. Daugiausia liečia žmogaus gyvenimą, jo jausmus, esmę šioje žemėje. Savo kūrybinę kelionę skyriau sudėtingos žmogaus emocijų ir dvasinio pasaulio sąveikos tyrinėjimui.  Tapau dešimt metų akrilu. Jau yra įvykę  Lietuvoje 64 personalinės tapybos darbų parodos.  Užsienyje sudalyvauta 64 Meno Expo parodose, meno mugėse, galerijose, muziejuose. Sudalyvauta užsienyje konkursuose , o 23 konkursuose gautos prizinės vietos. Mano tapybos darbai  įtraukti į 40 Meno knygas, meno katalogus, meno žurnalus.

Menotyros mokslų daktaras Evaldas Vilkončius nagrinėdamas mano kūrybą rašė: „Autorės tapyba yra originali, emocinga ir jautri, artima XX a. pradžios avangardinėms srovėms, kaip abstrakcionizmui, ekspresionizmui ir fovizmui.“

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Parengė Inesa Dumbravienė

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene