Valstybinė lietuvių kalbos komisija kasmet vasario–kovo mėnesiais kviečia visą Lietuvą susiburti Lietuvių kalbos dienoms – laikotarpiui, kai kalba tampa ne tik bendravimo priemone, bet ir kultūros šviesa. Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios visoje šalyje ir už jos ribų rengiami susitikimai, pokalbiai, skaitymai, primenantys gimtojo žodžio vertę ir gyvybingumą. Prie šios iniciatyvos kukliai prisidėjo ir Zarasų bibliotekos skaitytojų klubas „Knygų sala“. Klubo susitikimą skyrėme lietuvių literatūrai ir asmenybėms, kurios savo darbais praturtino ne tik kalbą, bet ir visą Lietuvos kultūrą.
Išsamiai ir įtaigiai pristatytas 2025-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Gintaras Grajauskas. Jo vardas neatsiejamas nuo Klaipėdos kultūrinio identiteto – čia jis reiškiasi kaip poetas, dramaturgas ir džiazo muzikos kūrėjas. Autoriaus tekstams būdingas intelektualus skepticizmas, subtilus paprastumo ir gylio derinys, leidžiantis buitinius vaizdus paversti universaliomis filosofinėmis įžvalgomis.
Ne mažiau dėmesio skirta ir Leonidui Donskiui – filosofui, humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui, eseistui ir visuomenės veikėjui, vienai ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos intelektualinių figūrų. Jo darbai pasižymi išskirtine erudicija, giliu humanizmu ir bekompromise kova už minties laisvę bei toleranciją. Skaitytojų klube pristatyta Jolantos Donskienės sudaryta knyga „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“, o kalbėta ir apie tai, kad vieni žmonės palieka žodžius, kiti – šviesą. Leonidas Donskis paliko abu.
Prisiminėme ir Antaną Miškinį – neoromantiką, kuris grožėjosi liaudies kūryba ir laikė ją meno pagrindu. Tačiau jo tremties lyrika gimė iš siaubo ir skausmo bei atvėrė asmenybės dramą pokario pragare. Bene artimiausia mūsų širdžiai – A. Miškinio atsiminimų knyga „Žaliaduonių gegužė“, kurioje atgyja mūsų krašto pasakorių istorijos, kaimynų sugyvenimo akimirkos ir ano meto žmonių mąstysena.
Kalbėjome ir apie šiandien gerai pažįstamas asmenybes – Editą Mildažytę bei Selemoną Paltanavičių. S. Paltanavičius – itin įvairiapusė asmenybė: prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas, 94 knygų autorius. „Rašomomis knygomis siekiu, kad vaikai mokėtų lietuviškai kalbėti, įgytų kuo daugiau žinių apie gamtą, ją pažinotų, o gal kuris susidomės ir jau kaip gamtininkas su ja likimą susies?“ – sako autorius. Nors jis labiausiai žinomas dėl kūrinių vaikams, suaugusieji jo knygose taip pat randa vertingų minčių apie ekologiją, santykį su gamta ir galimybę į pasaulį pažvelgti be skubos.
„Pelynų medus“ – nuoširdi istorija apie Editos Mildažytės gyvenimą. Savo pasakojimą ji dėsto taip, kaip moka tik ji – atvirai, lengvai ir žaismingai. Tai jautri, tikra, kartais skaudi, bet kartu šilumos ir savito humoro kupina knyga. Po skaitymo lieka jausmas, tarsi būtum žmogų pažinęs iš arti. O klausantis garsinės knygos versijos šis įspūdis dar sustiprėja – knygą įgarsino pati autorė.
Prasidėjo kovas, pagaliau sulaukėme pavasario, o pavasaris ir poezija – neatskiriami. Tad paskutinį kovo antradienį kviečiame skirti poezijai. Susitikime – tiek skaitantys, tiek kuriantys eiles.
Jurga Sagadinaitė
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. autorės
