Rugsėjo 20–24 d. trisdešimties Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų grupė išvyko į kvalifikacinę kelionę po Ispanijos Andalūzijos regiono bibliotekas, siekdami praplėsti profesines žinias, pasisemti tarptautinės patirties ir įkvėpti naujų idėjų.
Kolombinos biblioteka – Kristupo Kolumbo sūnaus palikimas
Pirmoji aplankyta vieta – Kolombinos biblioteka (Biblioteca Colombina) Sevilijoje, priklausanti Kolombinos institutui (Instituto Colombino). Šiam institutui taip pat priklauso Sevilijos katedros archyvas (Archivo de la Catedral), Arkivyskupijos biblioteka (Biblioteca del Arzobispado) ir Bendrasis arkivyskupijos archyvas (Archivo General del Arzobispado). Šiandien Kolombinos institutas yra vienas reikšmingiausių Ispanijos kultūros paveldo centrų.
Sevilija – pietų Ispanijos miestas, Andalūzijos regiono administracinis centras, įsikūręs prie Gvadalkivyro upės. Miesto istorija siekia daugiau nei du tūkstančius metų: jame persipynė romėnų, maurų ir krikščioniškos kultūros įtakos. Iš Sevilijos į savo keliones iškeliavo Vasko da Gama ir Kristupas Kolumbas. Miestas garsėja įspūdingu senamiesčiu, gotikine katedra su varpine Giralda, Karališkaisiais rūmais ir universitetu.
Kolombinos biblioteka didžiuojasi Kristupo Kolumbo sūnaus Fernando Kolumbo (1488–1539) surinkta kolekcija. Bibliotekos fonduose saugomi XV–XVI a. leidiniai, inkunabulai bei unikalūs rankraščiai apie Amerikos atradimą, tarp jų – ir dokumentai, parašyti paties Kristupo Kolumbo ranka. Fernando Kolumbas buvo išsilavinęs mokslininkas ir aistringas bibliofilas, sukaupęs daugiau nei 15 000 tomų asmeninę biblioteką. Kiekvieną knygą jis pažymėjo pirkimo duomenimis – vieta, data ir suma, taip sukurdamas vieną pirmųjų sistemingų bibliotekos katalogų Europoje.
Testamente jis nurodė, kad kolekcija nebūtų parduodama ir būtų toliau plečiama. Nors po jo mirties nuosavybės teisės buvo ilgai ginčijamos, galiausiai biblioteka atiteko Sevilijos katedrai. Nuo to laiko, kaip Biblioteca Colombina, ji kruopščiai prižiūrima ir iki šiol tarnauja mokslininkams, studentams bei visiems, besidomintiems rašytiniu paveldu.
Infanta Elena biblioteka – atvirumo ir modernumo pavyzdys
Kita aplankyta biblioteka – Sevilijos valstybinė viešoji biblioteka Infanta Elena (Biblioteca Pública del Estado – Biblioteca Provincial “Infanta Elena”). Tai vienas svarbiausių Andalūzijos kultūros centrų, priklausantis Ispanijos Švietimo ir kultūros ministerijai bei regioninei valdžiai. Beje, Ispanijoje yra 53 valstybinės viešosios bibliotekos, kurios svariai prisideda šalies kultūrinės raidos vystymosi ir piliečių prieigos prie informacijos užtikrinimo.
Bibliotekoje registruota beveik 10 tūkst. vartotojų, per metus apsilankoma daugiau nei 190 tūkst. kartų, išduodama apie 89 tūkst. leidinių ir surengiama daugiau nei 370 kultūros renginių.
Įkurta 1959 m., biblioteka dabartinėse, moderniose 5000 m² patalpose šalia María Luisa parko veikia nuo 1999 m. Dviejų aukštų pastate įrengtas vidinis kiemas – atvira skaitykla po dangumi. Pirmasis aukštas atviras ir šviesus, o antrasis aukštas iš gatvės pusės nematomas – erdvės pritaikytos skaitymui, mokymuisi ir bendruomenės veiklai. Patogus knygų išdėstymas, gausi audiovizualinė kolekcija, atviros erdvės, ergonomiški baldai sukuria ramybės ir susikaupimo atmosferą.
Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su bibliotekos vadove Ana Isabel Fernández Moreno ir papildė Lietuvai skirtą lentyną, dovanodami lietuviškų knygų bibliotekai ir Sevilijos lietuvių bendruomenei. Ši bendruomenė, vadovaujama aktyvios vadovės Kristinos, buria Andalūzijos lietuvius, padeda išlaikyti gimtąją kalbą, tradicijas ir ryšį su Lietuva.
Malagos provincijos biblioteka – gyva bendruomenės erdvė
Tęsdami vizitus, bibliotekų vadovai apsilankė Malagos provincijos viešojoje bibliotekoje. Malaga – uostamiestis ir kurortas prie Gibraltaro sąsiaurio, turintis apie pusę milijono gyventojų. Čia veikia universitetas, stūkso XVI a. katedra ir maurų tvirtovės liekanos.
Bibliotekos ištakos siekia 1895 m. Delegaciją pasitiko vadovė Antonia Morales Portero ir Malagos lituanistinės mokyklos „Šviesa“ vadovė Rasa Butkutė-Kamarauskė. Šiuolaikinė biblioteka, išsidėsčiusi per kelis aukštus, 2024 m. turėjo 3469 registruotus skaitytojus. Per metus čia apsilankyta daugiau kaip 136 tūkst. kartų, išduota apie 41 tūkst. leidinių ir surengta net 852 renginiai – skaičiai rodo, kad biblioteka yra itin aktyvi ir populiari tarp gyventojų.
Malagos biblioteka išsiskiria jaukia, raminančia aplinka, skaitymo bei poilsio erdvėmis, šezlongais, galimybe ruoštis egzaminams ar net pavalgyti. Joje gausu ne tik spausdintų leidinių, bet ir skaitmeninių išteklių, periodikos, vietos kultūros fondų bei inkunabulų. Prie bibliotekos veikia skaitytojų klubai, o jų veiklai komplektuojamas atskiras fondas.
Šios bibliotekos fondus taip pat papildė delegacijos nuvežtos lietuviškos knygos, kurios svarbios ir lituanistinei mokyklai ,,Šviesa“.
San Zoilo biblioteka – istorijos ir modernumo dermė
Dar viena aplankyta biblioteka – San Zoilo biblioteka (Biblioteca de San Zoilo), įsikūrusi Antekeros (Antequera) mieste. Tai savivaldybės biblioteka, veikianti buvusiame San Zoilo vienuolyne, pastatytame XVI a. Čia ypatingai dera istorinė aplinka ir šiuolaikinės bibliotekos paslaugos.
Bibliotekos fonduose saugoma daugiau kaip 60 tūkst. leidinių: medicinos knygos iš XVII–XIX a., vietos istorinių laikraščių archyvas, įvairūs iki 1900 m. išleisti leidiniai, įsigyti per antikvarinius knygynus ir aukcionus, bei turtinga meno knygų kolekcija. San Zoilo biblioteka veikia kaip gyva bendruomenės kultūros, švietimo ir susitikimų erdvė. Ji atvira visiems miestiečiams ir svečiams, užtikrina prieinamumą bei teikia paslaugas ir specialių poreikių lankytojams. Viešojoje bibliotekoje kiekvienos kėdės lankytojams spalva kitokia, kas simbolizuoja kas mes visi skirtingi, bet tai netrukdo susėsti prie bendro stalo.
Kelionė po Andalūzijos bibliotekas atskleidė, kad ispanai iš tiesų didžiuojasi savo rašytiniu paveldu, laikydami jį gyva kultūros ir tautinės tapatybės dalimi, o bibliotekose vyrauja pagarbus požiūris į žinias, knygą ir skaitytoją. Ši patirtis Lietuvos delegacijai tapo įrodymu, kad bibliotekos yra gyvi kultūros centrai, kuriuose gimsta ateities idėjos.
Parengė Jolanta Lementauskienė, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja