Sausio 13-oji – kelias į laisvę

1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę, tačiau Sovietų Sąjunga (SSRS) siekė jėga susigrąžinti kontrolę. 1991 m. sausio pradžioje sovietų kariuomenė pradėjo karinę agresiją. 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų desantininkai ir specialieji daliniai, remiami tankų, šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą Vilniuje. Tūkstančiai neginkluotų žmonių iš visos Lietuvos susirinko budėti prie svarbiausių valstybinių objektų (Aukščiausiosios Tarybos, dabar – Seimo, TV bokšto). Jie tapo „gyvuoju skydu“ prieš ginkluotą kariuomenę. Per šturmą žuvo 14 laisvės gynėjų, o daugiau nei 600 buvo sužeisti. Nepaisant smurto, pagrindinis tikslas – užimti Parlamentą – nebuvo pasiektas dėl milžiniškos žmonių minios pasipriešinimo.

Nors karinė jėga laikinai užėmė pastatus, Lietuva laimėjo moralinę ir politinę kovą. Pasaulis pasmerkė SSRS agresiją, o Lietuvos žmonių drąsa galutinai įtvirtino kelią į faktinę nepriklausomybę. Šiandien ši diena Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena. Jos simbolis – mėlyna neužmirštuolė, žyminti pagarbą tiems, kurie paaukojo gyvybes už valstybės ateitį.

Minint sausio 13-osios metines Viešojoje bibliotekoje parengta paroda „Sausio 13-oji – mūsų liūdesys, atmintis, skausmas ir viltis“. Parodoje pateikiama šios dienos įvykių kronika, nemažai nuotraukų. Knygose „Buvom. Esam. Būsim: 1990 – 2010: Lietuvos valstybė: dvidešimtmečio kro-nika „ ir „Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos“– mūsų šalies istorija nuo 1990-ųjų iki 2010-ųjų. Knygose ( 2 tomai) „Mes buvome ten…1991 metų sausio 13-oji“ pateikiami sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, dienoraštiniai užrašai. Romualdo Ozolo knygoje „Aušros raudo-niai: Sugyvenimai, arba 1990 – 1992 metų dienoraščių puslapiai“ autorius atskleidžia šį sudėtingą laikotarpį, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kai prieš jauną valstybę buvo organizuotas pučas, ekonominė blokada.

Apie užsienio šalių požiūrį į šiuos įvykius rašoma knygose „Pasaulis žvelgia į Lietuvą“, „Lietuva ir pasaulis 1991-ųjų sausyje“, „1991-ųjų sausis – rugsėjis: nuo SSSR agresijos iki tarptautinio pripa-žinimo“.

Rimanto Bikulčiaus fotografijų knyga „1991 metų sausis. Zarasiečiai“ supažindina su Zarasų krašto gyventojais, kurie tomis Lietuvai lemtingomis dienomis buvo istorinių įvykių dalyviais ir kūrėjais.

Parengė Aldona Kazlauskienė

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Nuotr. I. Dumbravienės