Ar kada nors jautėte, kaip sustoja laikas? Būtent tai nutiko kovo 20-tą dieną, kai susirinkę žmonės paminėjo Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-ąsias gimimo metines Suvieko bibliotekoje. Tai nebuvo tiesiog renginys – tai buvo kelionė į XX a. pradžios Kauną, kupiną šviesos, minties laisvės ir nesibaigiančios meilės.
Renginio erdvė buvo papuošta kuo labiau atkuriant to laikmečio Sofijos šeštadienių aplinką: staliukas, arbata, knygos ir mėgstamiausios rašytojos gėlės – bijūnai. Visa tai privertė kiekvieną pasijusti lyg svečiuose pas pačią kūrėją.
Renginys pradėtas nuo jautraus Sofijos biografijos pristatymo, po kurio sekė kino seansas – buvo žiūrėtas filmas „Aušros sūnūs“, kuris sukurtas pagal pačios rašytojos to paties pavadinimo pjesę. Nors filmas mus nukelė į knygnešių laikus ir kovą už lietuvybę, jis puikiai atspindėjo tą terpę, kurioje brendo ir pati Sofija. Tai pasakojimas apie pasiaukojimą, idealizmą ir vidinę šviesą – vertybes, kurios lydėjo Sofiją visą jos gyvenimą.
Po filmo peržiūros visų dėmesį sukaustė paslaptinga skrynelė, iš kurios dalyviai traukė korteles it tikrus lobius ir garsiai skaitė netikėčiausius faktus apie šią veiklią moterį – Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę.
Tuomet „persikėlėme“ į garsiuosius Sofijos šeštadienius. Susėdę prie bendro stalo, mėgaudamiesi arbata, diskutavome, dalinomės įspūdžiais ir kūrėme tą ypatingą bendrystės jausmą, kuriuo garsėjo Čiurlionienės namai.
Vakaro širdis suvirpėjo, kai mūsų gerbiamas renginio dalyvis – Algirdas Guogis (netgi galima teigti, jog vizualiai panašus į patį M. K. Čiurlionį!) gilia ir jausminga intonacija skaitė genijaus laišką, rašytą savo mylimai Sofijai. Salėje tvyrojo tokia tyla, kad, regis, buvo galima girdėti patį ilgesį…
„Zosele Vienintele, aš taip trokštu, taip trokštu – o Tu toli, o aš irgi toli, o laikas eina palengva, kaip senas elgeta, vargsta ir kas valandėlę ilsisi, o kelias tolimas…“– šie žodžiai palytėjo kiekvieno širdį.
Renginys užbaigtas kūrybine užduotimi „Tapkime Sofijomis“. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė kūrė lietuviškus žodžius, negalėjo pakęsti svetimybių. Susirinkusieji, pasiskirstę į grupeles, taip pat bandė rasti gražius lietuviškus atitikmenis pateiktiems šiuolaikiniams skoliniams.
Išeidami iš renginio žmonės išsinešė ne tik po naują žodį savo žodyne, bet ir tą Sofijos šeštadienių šilumą. Tegul jūsų namuose taip pat netrūksta šviesių pokalbių!
Suvieko bibliotekos bibliotekininkė Ramunė Juodelienė
Nuotr. autorės
