Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – tai metas, kai knygų puslapiai atgyja, o bibliotekininkų kasdienybė nušvinta naujomis spalvomis. Suvieko bibliotekoje vyko ypatingas keturių kolegių susitikimas, skirtas ne tik profesinei šventei, bet ir gilesniam žvilgsniui į tai, kas lieka „tarp eilučių“. Šiandien kaimo bibliotekoje susitiko bendrystė ir istorija.
Renginį pradėjome ne nuo knygų lentynų, o nuo virtualaus žygio po Suvieko atmintį. Keliavome po Suvieką, lankydami vietas, kurios saugo kaimo sielą:
•Mėlynuojančius ežerus ir didingą dvarą;
•Šaulių ąžuolyno parką ir ramybe dvelkiančias I-ojo pasaulinio karo vokiečių kapines;
•Istorinius atminimo akmenis bei šv. Onos koplyčią;
•Legendomis apipintą piliakalnį.
Ši ekskursija priminė, kad kaip šie objektai saugo kaimo atmintį, taip biblioteka saugo bendruomenės gyvybę. Pažvelgusios „tarp eilučių“, pamatėme ne tik pastatus ar gamtą, bet gyvą, pulsuojančią istoriją.
Po kelionės kolegės pasinėrė į kūrybines užduotis, kurios leido bent trumpam atidėti į šalį ataskaitas ir taisykles.
Tapome teksto architektėmis: iš žurnalų puslapių atrinkome žodžius ir dėliojome paslėptas žinutes apie bibliotekininkės kasdienybę. Tai buvo tikras kūrybinis procesas, gimęs ten, kur kiti matytų tik sausą tekstą.
Kiekviena dalyvė prisiminimui apie šį renginį gavo po stiklainėlį – tai ne šiaip indas, o mūsų draugystės simbolis. Jį pripildėme nuoširdžių palinkėjimų viena kitai, receptų ir šviesių žodžių, kurie kasdienybėje dažnai lieka nepasakyti.
Renginį vainikavo jauki bendrystė prie kavos puodelio. Diskusijų metu dar kartą įsitikinome: tikroji bibliotekos vertė slepiasi ne tik fonduose, bet ir pokalbiuose su lankytojais, kolegų palaikyme ir mažuose kasdieniuose stebukluose.
Ramunė Juodelienė,
Suvieko bibliotekos bibliotekininkė
Nuotr. autorės
