Po 1863 metais įvykusio ir numalšinto sukilimo, carinė valdžia Lietuvoje ėmėsi įvairių represijų bei naujų taktikų siekdama palaužti lietuvybės daigus. Šalia aktyvaus rusinimo per mokyklas, parapijinių mokyklų uždarymo, bažnytinio bei religinio gyvenimo suvaržymo, prisidėjo ir lietuviškų knygų lotyniškomis raidėmis spausdinimo bei platinimo draudimas. Būtent šis laikotarpis vertinamas kaip tautiško lietuvių atgimimo pradžia. Spaudos draudimo sąlygomis buvo išleisti ir pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ (1883–1886) ir „Varpas“ (1889–1905). Tai paskatino ir analogo pasaulio istorijoje neturinčio knygnešių fenomeno atsiradimą.
Gegužės 7-oji džiaugsminga diena lietuvybei. Tą dieną 1904 metais buvo panaikintas carinės Rusijos valdžios įvestas ir 40 metų gyvavęs lietuviškos spaudos draudimas.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengtoje parodoje „Kalba budino ir laisvėn vedė“ gausu knygų apie lietuviškos spaudos draudimo metus, knygnešius. Ši diena dar minima kaip kalbos ir knygos diena, tad paroda paįvairinama įžymių žmonių citatomis apie kalbą ir knygą.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena leidžia pasidžiaugti lietuvių kalbos gyvybingumu ir gražumu, prisiminti sudėtingiausius mūsų kalbos ir lietuviškos spaudos gyvavimo etapus bei puoselėti viltį, kad lietuvių kalba dar išliks labai ilgai.
Aldona Kazlauskienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. Inesos Dumbravienės
