Šventos Velykos – tai krikščionių šventė, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po nukryžiavimo. Tai kilnojama šventė, kuri švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ši šventė turi gilias tradicijas. Velykas žmonės mini visą savaitę. Savaitė iki Velykų vadinama didžiąja. Ji prasideda Verbų sekmadieniu, kuris yra skirtas paminėti Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną. Svarbiausios dienos per didžiąją savaitę yra ketvirtadienis, penktadienis ir Velyknaktis. Nors žmonės labiau yra linkę švęsti sekmadienio rytą, tačiau svarbesnė yra naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Pagal krikščioniškas tradicijas, savaitę prieš Velykas linksmintis nedera. Didysis šeštadienis – tai savotiško laukimo diena. Šią dieną dažomi margučiai – svarbiausias Velykų atributas. Velykų naktis – didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Laukiama Kristaus prisikėlimo, dalyvaujama Prisikėlimo pamaldose. Ši diena kupina vilties ir džiaugsmo.
Tradicijos Velykų pirmąją dieną:
Velykų rytą žmonės neša į bažnyčią valgius, kaip margučius, druską, duoną, pyragą, mėsą, sviestą, sūrį, kad pašventintų. Maistas būna pašventintas po velykinių pamaldų. Ši diena švenčiama namuose, o į svečius niekas neina. Maistą pradedama valgyti po šventinto margučio. Pirmasis margutis nėra daužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas. Jis turi būti sveikas, jeigu norima būti sveikais visus metus. Su šventintais, iš bažnyčios parneštais margučiais negalima žaisti, daužyti, ridenti.
Papročiai:
Prisimink su kuo daužei pirmąjį margutį. Buvo manoma, kad paklydus užtenka prisiminti tą žmogų ir kelią iškart atrasi. Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis. Valgiai gausiai apkaišomi žalumynais. Antrąją Velykų dieną visi eina kiaušiniauti. Taip vadinamas margučių dovanojimas. Gali būti ir kitos dovanėlės, kaip saldumynai. Dabar vis labiau populiaru – šokoladiniai kiaušiniai. Kiaušiniautojai kiekvieną atėjusį apdovanoja kiaušiniu ir pavaišina. Baigę kiaušiniauti, žmonės padarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius. Tas, kurio kiaušinis kliudydavo kitą, jį pasiimdavo kaip laimėtą. Galima dar pastatyti vartelius ir tada laimi tas, kurio kiaušinis į juos pataiko.
Velykų šventės baigiasi po savaitės. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Ramybės ir laukimo akimirkos“. Prie parodos lentynoje lankytojams paruošta įvairių patiekalų receptų velykiniam stalui.
Velykos, tai metas, kai po žiemos miego pabunda ne tik gamta, bet ir kiekvienas iš mūsų. Tad skleiskime šilumą, dalinkimės meile, užkrėskime vieni kitus džiugia nuotaika.
Parengė Aldona Kazlauskienė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė