1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir projektavo savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkio darbams. Vyriausybė taip pat nesnaudė – patvirtino didžiausią metinį biudžetą ir palaimino šalies elektrifikacijos bei susisiekimo gerinimo planus. Bažnyčia su nerimu laukė didžiausios planuojamos reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su aplinkui Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje Lietuvoje sužydės sodai? Kokia bus vasara?
Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.
Knygą galite rasti ir užsakyti Mokslo šakų literatūros skyriuje.
1940. Paskutinė Lietuvos vasara / Norbertas Černiauskas. – Vilnius : Aukso žuvys, 2021. – 259, [1] p.
https://ibiblioteka.lt/metis/publication/LIBIS-000000277411?q=z7b6r1x1a