2022-aisiais – išskirtinis dėmesys žymiausiai, iškiliausiai rašytojai, lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei, jos kūrybai ir asmenybei. Seimas šiuos metus paskelbė Ievos Simonaitytės metais.
Sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą.
Rašytoja buvo tvirto charakterio ir jos gyvenimas buvo kova už išlikimą, egzistenciją. Ji buvo Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros gyvybingumo saugotoja ir gaivintoja, pati tapo tos kultūros dalimi , intuityviai su ja susiliejusi.
Rašytoja visada laikėsi savo, tikrojo vardo – Evės, o Ieva Simonaitytė jai buvo lig literatūrinis slapyvardis. Sunku patikėti, bet Ieva Simonaitytė buvo bemokslė, nelankė mokyklos. Rašmenis pažino iš paprastos kaimiečio bibliotekėlės tikybos knygų, laikraščių ir kalendorių. Toliau lavinosi savišvietos būdu, vėliau intelektą brandino gilindamasi į vokiečių literatūrą ir kitų tautų literatūrų vertimus į vokiečių ir lietuvių kalbas. Nežinia iš kurios kartos protėvių paveldėjo nenugalimą potraukį rašyti ir unikalų talentą vaizduoti epinę šeimos bei genties istoriją ir žmonių charakterius.
Simonaitytei 1935 metais už romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nors ir būdama silpnos sveikatos, ji nuolat rašė, o jos kūryba buvo leidžiama neretai ir po keletą kartų. Žymiausios knygos: „Pavasarių audroj“, „Vilius Karalius“, „Be tėvo“, „Pikčiurnienė“, „… O buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“, „Gretimos istorijėlės“. Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
Paroda parengta skaitytojų aptarnavimo skyriaus abonemente. Kviečiame apsilankyti.
Parengė Vita Juškėnienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos Inesos Dumbravienės
