Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. (Daugailių RKB gimimo metrikų knygoje gimė sausio 22 d.) Utenos (dabar Zarasų rajone), Antalieptės parapijos Madagaskaro vienkiemyje, Julijonos ir Jeronimo Reinių ūkininko šeimoje. Mečislovas nuo mažens pasižymėjo pamaldumu. Kartu su mama šventadieniais mėgdavo eiti į gimtosios Daugailių parapijos bažnyčią.
Iš vyresnių brolių ir seserų pramokęs rašto ir pradėjęs lankyti pradžios mokyklą, mokytojai greita pastebėjo Mečislovo gabumus. Šeima nusprendė jaunėlį leisti į mokslus. Mečislovas Reinys baigė ne tik Daugailių pradžios, Mūrinės Ašmenos mokyklas, sulaukęs vos 16 metų, baigė Rygoje gimnaziją aukso medaliu. Sekančiais metais jis įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Seminarijoje taip pat išsiskyrė ypatingais gabumais. Ją baigęs su valdžios stipendija išvažiavo į Peterburgo dvasinę akademiją, po ketverių metų baigė įsigydamas magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1907 m. Primicijos įvyko tėviškėje, Daugailių parapijos bažnyčioje. 1909 m. studijavo Luveno universitete Belgijoje. Čia gilinosi ne tik į teologiją, filosofiją, bet ir labai plačiu spektru į gamtos mokslus, geologiją, psichologiją. 1912 m. apgynė disertaciją apie Vladimiro Solovjovo teiginius ir gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 1913–1914 m. Strasbūro universitete studijavo apologetiką (tai teologijos šaka, ginanti krikščionybės dogmas) bei naujųjų laikų kultūrą. Atostogų metu apkeliavo beveik visą Europą, kelis mėnesius Danijoje dirbo sielovados darbą.
1914 m. Mečislovas Reinys grįžta į Lietuvą ir pradeda dirbti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vikaru. Netrukus pradeda darbuotis ir gimnazijos bei mokytojų kursų kapelionu. 1916–1922 m. jis – Vilniaus kunigų seminarijos profesorius. 1919 m. bolševikų paimamas įkaitu. Tris mėnesius kalėjęs Vladimiro kalėjime, grįžta į Vilnių ir tęsia darbą seminarijoje. 1923 m. tapo prelatu, 1926 m. tituliniu Tiddi vyskupu. 1925–1926 m. septynis mėnesius ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, reiškėsi spaudoje. 1926–1940 m. vyskupas M. Reinys yra Vilkaviškio vyskupo ordinaro padėjėjas-koadjutorius. 1922–1940 m. dėstė psichologiją ir kitas disciplinas Kaune veikusiame Lietuvos universitete, Teologijos-filosofijos fakultete. 1940 m. Mečislovas Reinys paskiriamas tituliniu Cypselos arkivyskupu ir Vilniaus arkivyskupo padėjėju. 1945 m. emigravo į Lenkiją. 1947 m. arkivyskupą suėmė, nuteisė aštuoneriems metams. Kalėjo Vladimire. Mirė 1953 11 08 d. Palaidotas bendroje kalinių duobėje kalėjimo kapinėse. Vilniaus arkikatedroje ir Mečislovo Reinio gimtojoje Daugailių parapijoje yra kenotafai (simboliniai kapai) su kapsulėmis, kuriose įberta po saują žemių iš Vladimiro kalėjimo kapinių.
Arkivyskupas M. Reinys puikiai valdė plunksną, tad aktyviai bendradarbiavo to meto spaudoje. Jo autorystei priklauso svarūs straipsniai „Logos“, „Soter“, „Židinys“ ir daugelyje kitų kuklesnių leidinių. 1939 m. jis išleido pirmą Europoje nacizmą ir komunizmą kritikuojančią knygą „Rasizmo problema“. Buvo daugybės straipsnių autorius.
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta literatūros paroda. Kviečiame susipažinti.
Parengė Vida Mikštienė
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos vyresn. bibliografė informacijai
Nuotr. I. Dumbravienės
