Prozininkė, lietuvių literatūros klasikė, dramaturgė, publicistė, visuomenės veikėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė gimusi (1845-06-04 Bukantės k., Plungės raj. – 1921-12-07 Marijampolės m.) smulkių bajorų šeimoje, nuo mažens buvo gabi mokslams. Būdama 11 metų išmoko skaityti ir rašyti, tad buvo išsiųsta mokytis į Šėmos dvarą kur vėliau liko gyventi ir padėti šeimos ūkyje.
J. Beniuševičiūtė-Žymantienė gyveno 1863 m. sukilimo sūkuryje, todėl prasmingos tautinės veiklos idealais vedama dar jaunystėje pradėjo rašyti lenkišką dienoraštį. Praėjus sukilimo įkarščiui 1864–1866 m. tarnavo Džiuginėnų dvare. Čia susipažino su savo vyru baudžiauninku Laurynu Žymantu. 1884 m. su šeima apsigyvenus Ušnėnuose, Žemaitei į rankas pateko nelegali lietuviška spauda, kuri literatę paskatino prisiminti dar jaunystėje užsidegusią aistrą rašymui.
Pirmasis rašytojos veikalas „Rudens vakaras“ pasirodė 1894 m. Aktyviai įsitraukusi į tautinio atgimimo veiklą Žemaitė kone per kelerius metus parašė svarbiausias savo apysakas ir dramas: „Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“ ir kt. Iš viso Žemaitė parašė apie 354 kūrinius: apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, o kartu su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį.
Dalyvaudama besikuriančios lietuvių visuomenės gyvenime, 1907 m. Žemaitė dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, 1914–1915 m. Rusijoje ir JAV rinko aukas nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo šelpti. Grįžusi iš Amerikos 1921 m. apsigyveno Marijampolėje, kur ir mirė.
Literatūros paroda Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veiks iki liepos 4dienos.
Vita Juškėnienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų ptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotr. I. Dumbravienės
