Lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas prof. Vytautas Landsbergis

Skaitytojų aptarnavimo Mokslo šakų skyriuje yra parengta spaudinių paroda skirta Vytauto Landsbergio 90-osioms gimimo metinėms.

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės – Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J.Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę Muzikos ir teatro akademiją) Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje.

1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978 – 1990 m. – dirbo kaip Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs per 100 knygų, kuriose kaip ir straipsniuose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimų, vieną prozos rinkinį. 1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“, o 1988 m. – už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis 1995-2008 m. buvo Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. – į jo Seimą bei Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis – Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. – Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003-2013 m. – Tėvynės sąjungos Partijos politikos komiteto pirmininkas.

1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną balsuota ir paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – tai yra, valstybės vadovu. 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.

1996 m. vėl išrinktas į Seimą. 1996–2000 m. kadencijos Seimo pirmininkas. Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų politikos komiteto pirmininkas, prezidiumo narys.

2003–2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. – visateisis Europos Parlamento narys.

2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu.2009 m. rinkimuose į EP išrinktas antrai kadencijai.

2022 m. birželio 30 d. LR Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.

Apdovanojimai:

1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:

Norvegų tautos Taikos premija;
Prancūzijos Fondation du Future premija;
JAV Vydūno fondo premija;
Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.^[
1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
Lietuvos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną;
Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.

1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:

Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu;
2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.

2009 m. apdovanotas: