Turbūt nedaug pasaulyje yra tautų, patyrusių tokį ilgą, slogų ir žiaurų likimo kelią kaip lietuviai.
Birželio 14-oji minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas. Masiškai naikinti lietuvių tautą vadovaujantis komunistine ideologija buvo rengiamasi nuo 1939 m. Kartu su šeimų nariais į Sibirą buvo rengtasi ištremti apie 50 proc. visos lietuvių tautos. Buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, tuo būdu naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Palikome istorijai savo gyvenimus“. Knygose D. Teišerskytės „Ir aš ten buvau“, I. S.Valaitytės-Špakauskienės „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“, A. Katiliaus „ Tremtinio užrašai“, E. Gudonytės „Karta nuo Sibiro“ pasakojama tremtį patyrusių žmonių išgyvenimai. Žinyne „Tremties kalinimo vietos“ straipsniai parengti pagal buvusių tremtinių ir politinių kalinių prisiminimus.
Birželio 14-oji ne tik tautos gedulo , bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į Tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais. Su tremtinių išgyvenimais, kūryba galima susipažinti knygose „Partizanų, politinių kalinių, tremtinių kūryba ir atsiminimai“ , „Tremtinio Lietuva“. Lietuvos vaikų tremtinių atsiminimai „Sibiro vaikai“. Daug kankinių atgulė Sibiro žemėje. Daug sugrįžo į Tėvynę lyg protestuodami prieš visą sovietinę sistemą, lyg teigdami, kad genocido vykdytojai bejėgiai įveikti mūsų tautos atkaklumą.
Parengė Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos Inesos Dumbravienės
