Liepos 4 d. Zarasų r. sav. viešojoje bibliotekoje pristatyta pirmoji Igorio Zujevo poezijos knyga „Urbanistiniai prisilietimai“, kuri turėtų pradžiuginti ne vieną poezijos mylėtoją. Vaikų literatūros skyriuje, edukacinėje erdvėje atidaryta jaunosios iliustratorės Lauros Pilac įspūdingų grafikos darbų paroda, kuri papildė, apipavidalino Igorio eiles.
Vakaro viešnia, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, kūrėjų klubo „Raktažolė“ vadovė, bibliotekos bičiulė Andželika Vitkūnienė sutiko prakalbinti jaunuosius kūrėjus ir pasidalinti savomis įžvalgomis.
„Urbanistiniai prisilietimai“ – tai nedidelė, jauki 35 eilėraščių knygelė, kurioje įdėta daug širdies, jaunatviško polėkio. Du zarasiškiai, du jauni kuriantys žmonės, šiuo metu gyvenantys Vilniuje, savo kūryboje prabyla apie išgyvenimus ne tik sostinėje, bet taip pat ir namų įvaizdžio, traukos bei ilgesio motyvais. Poezijos knygoje ryški socialinė linija, apnuoginanti miesto mūrus ir provincijos gaivališkumą bei užaštrinanti žmogaus vidinio pasaulio geležtes.
„Urbanistiniai prisilietimai“ – tai duoto pažado mamai, kuri iškeliavo prieš kelerius metus, ištesėjimas.
Jaunasis poetas Igoris pasakojo, kad aistra literatūrai, poetiniam žodžiui užgimė dar Zarasuose. Teko dalyvauti ne viename poezijos konkurse. Baigęs Zarasų „Ąžuolo gimnaziją“, Igoris įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių filologiją ir pedagogiką. 2018 m. Lietuvos Edukologijos universitete įgijo ir lietuvių filologijos magistro laipsnį. Šiuo metu poetas ir vėl studijuoja – šįkart – Edukacinių technologijų valdymo magistrantūrą Mykolo Romerio universitete, taip pat dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus gimnazijoje.
Autorius prisipažino, kad negali nerašyti. Pirmąjį eilėraštį Igoris parašė būdamas vos septynerių. Ilgai brandino mintį išleisti knygą, todėl klasės draugės Lauros Pilac, kuri visada ir visur Igorį palaiko, dėka dar šiais metais dienos šviesą išvydo „Urbanistiniai prisilietimai“. Igoris teigė, kad neturi nei vieno juodraščio, savo eiles vadina „impulsais: atėjo, pabuvo ir paleido“. „Nors Vilniuje gyvenu jau trylika metų, tačiau šį miestą dar tenka jaukintis. Kiekvieną dieną sostinė atsiveria vis naujomis spalvomis, į ją pasižiūri vis naujomis akimis. Todėl tas miestas niekada neįspaudžia tavęs į kažkokius rėmus, tik pakutena, paliečia. Turbūt, iš to matymo, prisilietimų ir kilo poezijos knygos pavadinimas“, – sako autorius.
Jaunoji iliustratorė Laura Pilac yra grynakraujė zarasiškė. Baigė Zarasų meno mokyklą, kurioje ir susipažino su grafikos sritimi. Mokėsi Zarasų „Ąžuolo gimnazijoje“, Vilniuje studijavo spaudą ir pospaudą. Savimoksliška patirtis įgavo dar didesnę prasmę, kai dailininkė gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur dar labiau įniko į meną. Londone baigusi marketingo bakalauro studijas, Laura grįžo į Lietuvą, kur šiuo metu dėsto anglų kalba ikimokyklinio amžiams vaikams. Bibliotekoje eksponuojami grafikos darbai piešti prieš dešimtmetį. „Juodai balta spalva leidžia žiūrovui pačiam susidėlioti spalvas, o kūrinių centre esanti moters-ateivės figūra provokuoja susidomėjimą mistiniu pasauliu“, – pasakojo Laura.
Į knygos pristatymą atvyko jaunųjų kūrėjų artimieji, draugai, mokytojai bei kiti garbūs svečiai, linkėdami ir toliau dalintis savo kūryba, neužmiršti savo šaknų.
Kviečiame skaityti ir aplankyti parodą.
Inesa Dumbravienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotr. autorės
