Anatolijus Kairys (1914 08 28 – 2008 06 09 Čikagoje JAV). Rašytojas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas. Gimė Peterburge, kur tuo metu gyveno jo tėvai. Su tėvais, dar būdamas vaikas atvyko į Lietuvą, gyveno pas svetimus Kalendiškės k. (Vajasiškio parapija). Paaugęs piemenavo. Gyveno Daugailiuose, kur baigė pradinę mokyklą. 1936 įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Daugailiuose vaidino su kaimo jaunimu, mokėsi privačiai. 1938 m., išlaikęs gimnazijos kurso egzaminus, įstojo į VDU prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, vėliau studijavo pedagogiką ir psichologiją. 1940 perėjo į Vilniaus universitetą. Jį baigęs pradėjo dirbti Šiaulių vidurinės mokykloje direktoriumi. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1947 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje. 1947–49 redagavo žurnalą Naujoji aušra. 1968–70 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Kultūros fondo, 1970–75 Kultūros tarybos pirmininkas. 1983–86 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, lietuvių teatro festivalių organizatorius. Suorganizavo Lietuvių bendruomenės Jaunimo teatrą, 5 išeivijos teatrų festivalius, jiems vadovavo.
(1914–2008) literatūros tyrėjams žinomas dėl ypatingo darbštumo ir produktyvumo, jis parašė per šimtą įvairaus žanro kūrinių, išleido apie penkiasdešimt knygų. Net šešiolika jo kūrinių įvertinti JAV lietuvių konkursų ir lietuviškų organizacijų premijomis. A. Kairys aktyviai reiškėsi ir spaudoje bei leidyboje: bendradarbiavo su daugeliu to meto Amerikos lietuvių laikraščių, buvo kelių periodinių leidinių ir ne vieno reikšmingo kūrinio, kaip antai Antano Maceinos „Didysis inkvizitorius“, Aloyzo Barono „Debesys plaukia pažemiu“ ir kt., redaktorius.
Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Blaškomi lapai“ išleido 1946 Vokietijoje, antrąjį – „Auksinė sėja“ (1954), „Aukurai ir altoriai“ (1987), „Gyvųjų poezija“ (1996) JAV. Vėliau rašė gana intensyviai ir išleido per 30 leidinių (eilėraščių, romanų, apsakymų, pjesių, publicistikos). 15 iš jų apdovanoti įvairiomis premijomis, 5 išversti į anglų kalbą. Lietuvoje išleisti leidiniai: „Kelionė į Vilnių” (Romanas. K., 1992.), „Žalčio sapnas“ (Novelės, feljetonai. K. 1992.), „Viena širdis“ (Romanas jaunimui. K. 1994), „Nemarioji giesmė“ (Istorinis romanas, K. 1994), „Epigonai“ (Politinis romanas. K., 1994.), „Po Damoklo kardu“ (Romanas. V., 1993), „Šimtas meilės sonetų“ (K., 1993.) (Plačiau „Egzodo rašytojai“, V. 1994).
Apdovanotas: Gedimino ordino Karininko kryžius (2005).
Parengė Vida Mikštienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresn. bibliografė
Nuotr. Inesos Dumbravienės