Gegužės 7-oji Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ne tik primena apie mūsų tautos kovą dėl teisės rašyti, skaityti ir kalbėti gimtąja kalba, bet ir dieną, kai 1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Ši paroda kviečia prisiminti ir įvertinti išskirtinį mūsų tautos istorijos laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo ne tik kultūros, bet ir pasipriešinimo simbolis.
Lietuviškos spaudos draudimas, trukęs net 40 metų (1864–1904) buvo viena iš skaudžiausių prievartos formų po 1863 m. sukilimo. Carinės Rusijos valdžia bandė nutildyti tautinį sąmoningumą, uždrausdama lietuvišką raštą lotyniškais rašmenimis. Tačiau tai nesustabdė tautos valios – priešingai, įkvėpė drąsos, pasipriešinimo ir vienybės. Kilo knygnešių judėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Slapta per sieną iš Prūsijos buvo gabenamos lietuviškos knygos ir laikraščiai, platinami mokslai, gaivinama tautinė dvasia.
Parodoje pristatomi leidiniai atspindintis spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), lietuviškos knygos kelią per sieną, knygnešių veiklą. Knygos pasakoja apie žmones, kurie rizikavo savo laisve ir gyvybe, kad lietuviškas žodis išliktų gyvas – tai knygnešiai, leidėjai, rašytojai.
Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir tautos identiteto šerdis. Lietuvių kalbos išsaugojimas tapo vienu svarbiausių tautinio atgimimo tikslų. Kalbos puoselėjimas, gramatikos kūrimas, žodynų leidyba – visa tai buvo tylus, bet labai reikšmingas pasipriešinimas.
Knyga tuo metu buvo daugiau nei informacijos šaltinis – tai buvo laisvės simbolis, vilties nešėja ir kultūros skleidėja.
Paroda kviečia susimąstyti apie laisvo žodžio vertę šiandien ir įkvepia branginti savo kultūrinį paveldą. Ši diena mums primena, kad laisvė – tai ne tik teisė skaityti ir kalbėti, bet ir pareiga gerbti, saugoti ir perduoti savo kalbą bei kultūrą ateities kartoms.
Parengė Aldona Kazlauskienė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
