Faustas Kirša gimė 1891 m. vasario 25 d. Senadvaryje, Antalieptės valsčiuje Zarasų (Novoaleksandrovsko) rajone. Pradžios mokslus ėjo Senadvaryje ir Antalieptėje, vėliau Kauno ir Maskvos gimnazijose, 1914 m. Oriole išlaikė brandos atestato egzaminus. 1915 m. Vilniuje baigęs pedagoginius kursus mokytojavo Palomenės ir Paprčių pradinėse mokyklose Žaslių valsčiuje. Besimokantį F. Kiršą materialiai rėmė kunigas Antanas Nenėnas (1862-1930). Visi artimieji Faustą norėjo matyti solidžiu ir turtingu kunigu, tačiau jis tapo poetu, pirmąjį eilėraštį išspausdinęs 1912 m. Kauko slapyvardžiu „Ateities“ laikraštyje.
F. Kiršos poetinis kelias prasidėjo dar gimnazijoje, pirmuosius eilėraščius paskelbė 1912 m. „Ateities“ žurnale. 1918 m. debiutavo knyga „Verpetai“, antroji – „Aidų aidužiai“ – išėjo 1921 m. Tais pačiais metais kartu su Liudu Gira, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Baliu Sruoga ir kitais, anuomet jaunais kūrėjais, išleido poezijos antologija „Vainikai“, kurią spaudai parengė K. Binkis. Jaunieji kūrėjai siekė naujumo ir modernumo lietuvių literatūroje.
1944 m. poetas pasitraukė į Vakarus. Gyveno Liubeke, dirbo lietuviškoje gimnazijoje, redagavo žurnalą „Laisvės varpas“, įsitraukė į Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje veiklą, buvo išrinktas į valdybą, aktyviai dirbo su jaunimu, dalyvaudamas skautų veikloje.
Persikėlęs į JAV, gyveno Bostone, dirbo fabrike, laisvalaikį skyrė lietuvybės puoselėjimui, kūrybai. Čia bendravo su Stasiu Santvaru, Antanu Gustaičiu, ypač su Prano Lemberto šeima. Įsitraukė į Lietuvių rašytojų draugijos veiklą JAV. Fizinis darbas fabrike alino sveikatą, atimdavo daug laiko, tad kūrybai likdavo trumpos valandėlės. Bern. Brazdžionio paskatintas išvertė iš lenkų kalbos Maironio poemą „Z nad Biruti“. Šis rankraštis, kaip ir jo poema „Pelenai“, buvo nusiųsti Bern. Brazdžioniui į Los Andželą.
F. Kirša paliko ryškius pėdsakus Lietuvos kultūriniame ir literatūriniame gyvenime, troško būti laisvas menininkas, nesurištas nei tarnyba, nei turtu, nei partiniais įsipareigojimais. „Aš noriu laisvai alsuoti ir reikšti savo mintis taip, kaip noriu ir kada noriu“- sakė jis. Emigracijoje išleido poezijos knygas „Tolumos“ (1947), „Šventieji akmenys“ (1951), „Pelenai“ (1969), „Palikimas“ (1972).
„Rašymas ir nuodai ir laimė“ – taip kūrybinį darbą apibūdino poetas, vertėjas, redaktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas Faustas Kirša. Mirė 1964 m. sausio 5 d. Bostone.
S. Santvaro rūpesčiu buvo peržiūrėtas F. Kiršos kūrybinis palikimas, atrinkti kūriniai ir išleista knyga „Palikimas“. Poeto šviesus atminimas puoselėjamas ir branginamas jo tėviškėje Senadvaryje, kuriame gyvena ypatingas menininkas – Arvydas Stanislovas Každailis. Jis parengė ir išleido jo eilėraščių knygelę „Senadvaris“.
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta literatūros paroda. Kviečiame domėtis!
Parengė V. Mikštienė,
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos vyr. bibliografė kraštotyrai
Nuotr. I. Dumbravienės
