Darius Tvardauskas
PLIATERIŲ DVARAI LIETUVOJE
Įvadas
Grafai Pliateriai – vokiečių kilmės Livonijos ir Lietuvos didikų giminė. Kilę iš Vestfalijos, Brėjelio pilies. Tarp jų buvo du Livonijos ordino maršalai, keturi Livonijos vaivados, septyni Abiejų Tautų Respublikos senatoriai, vienas vyskupas.
Giminės pradininku laikomas Hereboldas Brėjelietis ( XII a.), pramintas Pliateriu. Giminės atstovai buvo vadinami Broel – Pliateriais. Žinoma, kad XV a. antroje pusėje du broliai Pliateriai laivu atplaukė į Rygą ir ėmė tarnauti Livonijos ordinui. Jonas tapo ordino maršalu, o Frydrichas – visų buvusių ir esamų Pliaterių protėviu.
XVI a. antroje pusėje, po Livonijos karo, Pliaterių valdos atiteko ATR, jie perėjo į katalikybę ir tapo ATR piliečiais. XVII a. Pliateriai pradėjo kurtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Su Pliateriais susiję virš 20 vietovių Lietuvoje. Šioje studijoje bandžiau trumpai apžvelgti likusį Pliaterių paveldą ir žymiausius giminės atstovus.
ABROMIŠKĖS
Kaimas prie Abromiškių ežero, 1 km. Į R. nuo Elektrėnų.
Minimos, kai 1571 m. čia dvarą pasistatė Abraomas Poniatovskis su žmona Ona. Likęs našliu dvarą su karčema ir ežerais pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui.
XVII a. dvarą valdė Narbutai. Apie 1748 m. dvaras vedybų keliu atiteko grafams de Reusams.
1778 m. Robertas Kazimieras de Reusas vedė Konstanciją Oranską ir 1787 m. susilaukė sūnaus Vilhelmo.
1799 m. dvare vyko dailininkės Rachelės de Reus ( 1783-1855) ir Mykolo Juozapo Riomerio ( 1778-1853) vestuvės.
Pasakojama, kad 1812-06-27-28 čia nakvojo į Vilnių žygiavęs Napoleonas.
XIX a. I pus. dvarą valdė Vilhelmas de Reusas (1787-1854) su žmona Antanina (1798-1852). Pastatyti mediniai rūmai, įkurtas sodas. Dvare vyko literatūriniai vakarai, vaidinimai.
1840 m. Švėkšnos ir Šateikių savininkas Pranciškus Steponas Broel-Pliateris ( 1798-1867) vedė Vilhelmo de Raeso dukterį Kazimierą, kuri jam mirus, dvarą valdė iki 1893 m. dvarą paveldėjo jų sūnus Vilhelmas Broel-Pliateris (1850-1911). 1880 m. jis vedė Feliciją Soltan.
Dvare buvo sukaupta apie 20 tūkst. knygų, saugomas abiejų giminių archyvas, paveikslai, porceliano dirbiniai.
1912 m. dvaras atiteko Felicijai Pliater ir dukterims Irenai, Idalijai ir Marijai.
1933 m. dvarą nusipirko bankininkas Mykolas Žilinskas ( 1904-1992). Jis remontavo rūmus, tvarkė parką. 1944 m. emigravo į JAV, tapo žymiu kolekcionieriumi.
Po II Pasaulinio karo rūmuose įsikūrė ligoninė, vėliau paštas, medicinos punktas, biblioteka. 1984 m. buvo 1879 gyv.
1990 m., grįžęs į Lietuvą, M. Žilinskas nespėjo atgauti nuosavybės, dvaras buvo privatizuotas.
2012 m. pradėta renovacija, įkurti svečių namai ir amatų centras. 2021 m. buvo 357 gyv.
DVARO SODYBA
DVARO RŪMAI ( XIX a. )
Vidurinė dalis medinė, vienaukštė su 4 kolonų portiku ir mezoninu. Šoniniai fligeliai 2 ir 3 aukštų, mūriniai, tinkuoti. Rūmai netaisyklingo plano, patalpos išdėstytos padrikai. Po 1880 m. Vilhelmas Plateris išplėtė rūmus. Tarpukario metais rekonstruotas medinių rūmų vidus. Rūmų planas netaisyklingas, vidurinėje dalyje įrengta salė, kitos patalpos mažos.
Išliko ūkiniai pastatai: SARGINĖ, OFICINA, ARKLIDĖS, MALŪNAS, SVIRNAS ( Medinis, restauruotas. 2009 m. sudegė, 2011 m. atstatytas ).
PARKAS ( XIX a. pab.)
Peizažinis, su 3 tvenkiniais. Įkurtas XIX a. I pus. prie ežero, pertvarkytas XIX a. pab. Plotas 15 ha. XIX a. pab. Būta 4 deš. ploto sodo.
SABALIŠKIŲ KOPLYČIA ( XIX a. I pus.)
Mūrinė, 2 tarpsnių, statyta kaip būsimos bažnyčios varpinė, vėliau tapo koplyčia. Pamatai didelių akmenų, rištų kalkių skiediniu, sienos plytų mūro, tinkuotos (9, II, 44-45p.)
Palaidoti Vilhelmas ir Antanina de Raesai, Vilhelmas Broel-Pliateris ir 2 mirę jo vaikai: Jasius (1882) ir Bogdanas(1883-1884). Laidota 1852-1911 m.
ADOMYNĖ
Kaimas 8 km. Į Š. nuo Svėdasų.
Min. 1555m., kai įėjo į Aluotų dvaro valdas ir vadinta Aluotėlėmis ( lenk. Maly Goloty). Tuo metu čia buvo Pliateriams priklausęs palivarkas, vėliau išaugęs į dvarą.
1786m. dvaras priklausė šambelionui Adomui Pliateriui.
1809m. dvaro savininkas Adomas Plateris įkeitė dvarą Mstislavlio iždininkui Jonui Žurauskiui o 1817m. palivarkas už 267563 auksinų skolą jam atiduotas. Tuo metu čia buvo karčema, 2 bravorai, degtinė vežta parduoti net į Rygą.
1821-1830m. išplėsta dvaro teritorija. 1848m. dvarui priklausė 4 palivarkai, 7 kaimai, 2208 dešimtinės žemės. 1826m. viename iš dvaro kambarių buvo įrengta koplyčia, veikusi iki 1921m., kol kaime buvusi pastatyta bažnyčia.
Po A. Platerio mirties dvaras atiteko iždininko sūnėnui Jonui Ipolitui Žurauskiui ir pradėtas vadinti Jonava.
1876m. dvarą paveldėjo Jono Žurauskio seserys Sofija Koscialkovska ir Malvina Maksimova.
1880-1881m.didžiąją išparduodamų dvaro žemių dalį su pastatais už 23500 sidabro rublių nupirko eigulys Adomas Vilėniškis, dvaras pavadintas Adomyne. Jis valstiečiams pardavė dvaro žemių pakraščius, sau pasiliko centrą su 60 ha žemės. Sūnėno kunigo Juozapo Vilėniškio paragintas nutarė įkurti bažnyčią ir skyrė jai 30 ha žemės, ūkio trobesius ir pusę dvaro rūmų.
Po II Pasaulinio karo rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, kultūros namai, parduotuvė, nugriauti ūkiniai pastatai.
DVARO RŪMAI ( 1810, 1848, 2005 )
Mediniai, klasicistinio stiliaus. 1848m. rūmai rekonstruoti, padidinti, suteiktos klasicistinės formos. Pastatas L raidės formos, su 4 įėjimais. Namą puošia mūrinė arkada, aplink namą eina kelių traukų karnizas. Išlikę glazūruotų koklių krosnys, senos durys su kaltos geležies vyriais.
1982-1989m. pradėti rūmų tyrimai, rengiamas restauravimo projektas, baigtas 2005m. 2004m. rūmuose rastas monetų lobis.
Dvare kepamos ,,pagrabinės bandelės“.
PARKO FRAGMENTAI
Įkurtas XIX a., rekostruotas XX a. Mišraus plano. Išliko mažalapių liepų alėja. Vyrauja ąžuolai, klevai, liepos, uosiai. Patvenkus Aluočio upelį suformuotas tvenkinys.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS VARDO BAŽNYČIA ( 1910-1921)
Medinė. Eklektinio stiliaus, stačiakampio plano.
1828m. įkurta parapija. Varpinė statyta XX a. pr. 1931m. bažnyčios stogas uždengtas skarda. Bažnyčioje yra vertingi vargonai.
