Juozas Baltušis (tikroji pavardė Albertas Juozėnas) – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1909-ųjų balandį Rygoje, vėliau gyveno Rusijoje. 1918 m. visa šeima sugrįžo į Puponis Kupiškio rajone. Piemenavo, bernavo, dirbo spaustuvėje Kaune. Rašytojas K. Boruta atvedė J. Baltušį į literatūrą.
Juozas Baltušis – keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“, „Su kuo valgyta druska“. Kūryba realistinė, joje gausu spalvingų kaimo buities vaizdų, įtaigių valstiečių paveikslų ir likimų aprašymų, gyvų komiškų epizodų; kalba sodri, žodinga, stiliui būdingos liaudies pasakotojų intonacijos.
1990 metais prancūzų kalba pasirodęs romanas „Sakmė apie Juzą“ apdovanotas prestižine Prix du Meilleur Livre Etranger (premija skiriama už Prancūzijoje išleistą geriausią metų užsienio autoriaus knygą). „Sakmė apie Juzą“ pakartotinai Prancūzijoje išleista 1993, 2003 ir 2010 metais; 2008 m. romanas pristatytas ES šalių apžvalginiame renginyje Strasbūre.
J. Baltušio kūryba turėjo ir turi neginčijamą vertę, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. „Jis buvo sudėtinga, daugiaprasmiška asmenybė“, – taip apie jį sakė ne vienas kalbintas žmogus. Vieniems jis taip ir liko geros literatūros autoriumi, kitiems – prisitaikėliška, veidmainiška asmenybe.
Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1991-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.
Dienoraščiai be galo įdomūs daugeliu prasmių. Tai laikmetis, rašytojo dėka padėtas tarsi ant lėkštutės. Matomas anuomet pripažinto rašytojo santykis su tikrove. Rašytojas – nomenklatūrininkas, rašytojas – kūrėjas, rašytojas – žmogus. J. Baltušis – rašytojas, kokio nepažinojome.
Juozas Baltušis pasižymėjo gebėjimu kelti gyvybiškai svarbius klausimus. Skaudžiausias klausimas, kurį jis kėlė gyvenimo pabaigoje, yra toks: „Kaip reikėjo gyventi?“. Jis buvo įtikėjęs ir įtikintas, kad gyveno blogai: „Ne taip reikėjo man gyventi, ne taip reikėjo tvarkytis…“. Smerkusių, kaltinusių Juozą Baltušį, teigusių, kad jis gyveno ne taip, kaip reikėjo, Lietuvoje buvo nemažai. Ar buvo tokių, kurie pasakytų, kaip reikėjo gyventi.
Rašytojo dienoraščiai išleisti trimis tomais, Lietuvoje sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Kviečiame susipažinti su paroda, kuri veiks iki gegužės 15 dienos.
Vita Juškėnienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotr. autorės
