„Giliai senovėje, kur miško tankmė susilieja su naktiniu dangumi, gyvavo paslaptingos kapinės. Joje gyveno Žiburinis – mažas, švelniai mėlyna ugnele švytinti dvasia. Jo darbas buvo rodyti kelią naktyje pasiklydusiems keliautojams. Tačiau kapinės buvo apleistos ir beveik nebūdavo lankytojų. Todėl Žiburinis labai liūdėdavo vienatvėje.
Vieną vėjuotą rudens vakarą jį aplankė sušalęs, pasiklydęs šikšnosparniukas. Žiburinis jį šiltai priėmė ir padėjo surasti kelią namo.
Nuo tos dienos jie tapo neišskiriamais draugais: Žiburinis apšviesdavo naktinius takus, o šikšnosparnis pasakodavo apie platųjį pasaulį už miško ribų, kurio Žiburinis negalėjo matyti. Nuo to laiko jie tapo neišskiriami draugai, o kapinės naktimis skendėjo šviesoje ir tyliame dviejų keistų draugų juoke“.
Po mistinio pasakojimo Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Vaikų dienos centro „Draugai“ auklėtiniams uždavė keletą klausimų apie Vėlines bei Visų Šventųjų dieną ir tai, kaip vaikai šias šventes mini. Vėliau jaunieji klausytojai nagrinėjo perskaitytą istoriją: jie puikiai žinojo, kaip atrodo šikšnosparniai ir kur jie gyvena, tačiau apie Žiburinį išgirdo pirmą kartą. Bibliotekininkė vaikams papasakojo, kad Žiburinis – lietuvių tautosakos personažas, tradiciškai vaizduojamas kaip šiurpios išvaizdos būtybė (griaučiai su liepsnele viduje). Nors jo išvaizda gąsdina, iš tiesų jis yra geras, tik reikalauja pagarbos ir mandagaus elgesio.
Popietės metu vaikų literatūros klasika neliko pamiršta: poetas Martynas Vainilaitis savo knygoje „Miško monas“ yra parašęs eilėraštį „Žiburinis“, kurį susirinkusiems perskaitė Lukas.
Vėliau vyko kūrybinis užsiėmimas, kurio metu vaikai iš maumedžio kankorėžių gamino šikšnosparnius ir rezultatas dalyvius nudžiugino.
Nijolė Pilac
Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos Inos Orlovskajos ir Juditos Padvaiskienės
