Pereiti prie pagrindinio turinio
2026-11-13

Justas Jasėnas sugrįžo į Zarasus su keturiomis knygomis

Lapkričio 10 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko ypatingas literatūrinis susitikimas – zarasiškiams pristatytos net keturios kunigo, poeto ir eseisto Justo Jasėno knygos: „5 žemės“, „Sakų lietus“, „Esatis“ ir „Priartėjimai“.

Justas Jasėnas Zarasuose paliko ne tik savo kunigystės metų pėdsaką. Šiandien jis į šį miestą sugrįžta ir kaip kūrėjas – poetas, eseistas, žmogus, savo mintimis, patirtimis ir pasaulio stebėjimais besidalijantis su skaitytojais. Susitikimo metu kalbėta ne tik apie knygas, bet ir apie kūrybos pradžią, tikėjimo bei kasdienybės sąsajas, žmones, atmintį ir ypatingą autoriaus ryšį su Zarasais.

Renginio moderatorės Jurgos Sagadinaitės paklaustas, kuris miestas jam pats mylimiausias, Justas Jasėnas šmaikščiai atsakė, kad Anykščiuose likę jo kaliošai, Panevėžyje jis dirba ir gyvena, Kupiškyje – jo knygos ir pakabinta sutana, o Zarasuose – širdis. Šis atsakymas puikiai atskleidė, kokią vietą jo gyvenime užima mūsų kraštas.

Autorius prisiminė ir pirmąją pažintį su Zarasais. 2001 metų balandį, dar būdamas dvyliktokas, jis atvyko į Pauliaus Širvio progimnazijos organizuotą jaunųjų literatų poezijos konkursą „Raktažolė“. Tuomet didelį įspūdį jam paliko ežerų apsuptas miestas ir sutikti žmonės. Pasak autoriaus, pirmasis įspūdis dažnai būna pats stipriausias. Būtent Zarasuose gimė ir vienas pirmųjų jo kūrybinių tekstų – eilėraštis, skirtas Česlovui Milošui. Tad galima sakyti, kad visi keliai Justą Jasėną vienaip ar kitaip veda į Zarasus.

Ypatingas dėmesys susitikime skirtas poezijos rinktinei „Sakų lietus“, pelniusiai Salomėjos Nėries ir Bernardo Brazdžionio literatūrines premijas. Knygoje susipina gamtos peizažai, miestų ir miestelių ženklai, o Zarasams skiriama itin daug jautraus ir prasmingo dėmesio. Prieš skaitydamas eilėraščius, autorius pirmiausia pristatė knygoje įrašytą dedikaciją Zarasų viešajai bibliotekai, liudijančią jo meilę ir atsidavimą šiam kraštui: „…tai tiek ir to kelio – nuo vieno ežero iki kito… To ir užtenka.“ Klausytojai turėjo progą išgirsti Zarasuose gimusius ir apie Zarasus parašytus eilėraščius.

Visai kitokia kelionė laukė knygoje „5 žemės“. Tai penktoji autoriaus poezijos knyga, kurioje sudėti penkiose aplankytose valstybėse parašyti eilėraščiai. Nė vienas jų negimė Lietuvoje – visi užrašyti keliaujant. Ši knyga kviečia skaitytoją kartu su autoriumi leistis į dvasinę kelionę, atrasti naujus pasaulius, pažinti istoriją, stabtelėti akimirkoje ir apmąstyti amžinybės klausimus.

Nuo poezijos pokalbis natūraliai pasuko eseistikos link. Pristatydamas knygą „Priartėjimai“, Justas Jasėnas kalbėjo apie žmogaus pastangas suprasti kitą, išgirsti, priimti ir nepamiršti. Knygoje susipina asmeniniai išgyvenimai, sutiktų žmonių istorijos, kultūriniai apmąstymai ir tikrųjų vertybių ilgesys. Autoriui ypač svarbu kalbėti apie asmenybes, padėjusias išsaugoti tautos savastį, ir priminti, kokia reikšminga yra žmogaus atmintis. Viena svarbiausių jo minčių skambėjo paprastai, bet labai prasmingai: „Kad tik žmonių nepamirštume.“

Šmaikštumo susitikimui suteikė autoriaus pasakojimas apie surinktus senuosius Zarasų atvirukus ir juose užrašytas mintis. Nors juokavo esąs pasirengęs skaityti ir apie Skuodą, greitai nusprendė, kad zarasiškiams bus įdomiau išgirsti būtent apie jų miestą, todėl dalijosi senaisiais Zarasų vaizdais ir jų istorijomis.

Knygos „Esatis“ pavadinimas tapo proga kalbėtis apie buvimą čia ir dabar. Pasak autoriaus, svarbu likti su žmonėmis, būti tarp jų, susitikti, skirti laiko kitam. Tai ne vien fizinis buvimas šalia, bet ir gebėjimas iš tikrųjų dalyvauti kito žmogaus gyvenime, jį išgirsti ir suprasti.

Klausimų autoriui turėjo ir renginio dalyviai. Domėtasi kūrybos temomis, jų pasirinkimu ir tuo, apie ką rašyti maloniausia. Justas Jasėnas prisipažino, kad jam ypač patinka rašyti apie Zarasus, o kurti palankiausia tuomet, kai nėra griežtų laiko apribojimų.

Vakaro pabaigoje autorius pasidalijo eilėmis, kuriose suskambo ir Zarasų ilgesys, ir miesto istorijos atmintis, ir viltis. Eilėraštį jis susiejo su poeto Dominyko Bukonto vardu ir užbaigė prasmingu kreipiniu:

„Atėjęs tik tiek pasakysi:
Mylėkime Zarasus.“

Šie žodžiai tapo gražiausiu vakaro akcentu ir tarsi apibendrino visą susitikimą – meilę savo kraštui, jo žmonėms, istorijai ir gyvajai atminčiai.

Literatūrinis vakaras baigėsi ilgais plojimais, prisiminimais ir šiltais pokalbiais. Skaitytojai turėjo progą pabendrauti su autoriumi, įsigyti jo knygų ir gauti autografus. Jaukią muzikinę atmosferą kūrė Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos Muzikos skyriaus jaunosios fleitininkės Mildutė Kuosaitė ir Ema Urbietytė bei jų mokytojos Dangira Zavackienė ir Jūratė Tumėnienė.

Tai buvo ne tik keturių knygų pristatymas, bet ir prasmingas sugrįžimas į miestą, kuriame, kaip pats autorius sakė, liko jo širdis.

Saulė Pelekienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotr. Donato Merkio