Advento vainikas pirmą kartą buvo nupintas XIX a. Hamburgo mieste. Evangelikų bažnyčios pastorius sugalvojo Johannas Hinrichas Wichernas, vadovavęs našlaičių prieglaudai-mokyklai, kiekvieno advento vakarą juos suburdavęs maldai. Kad niūrūs žiemos vakarai meldžiantis ir giedant būtų skaidresni, pastorius sumanė nuo gruodžio pirmosios iki Kūčių kas vakarą uždegti po vieną žvakę, sustatydamas ant medinio rato. Ilgainiui vaikai sugalvojo jį puošti iš visžalių medžių. Taip ši adventinė tradicija paplito ir Europoje. Ir taip kiekvieną iš keturių advento sekmadienių vainike įžiebiama po vieną naują žvakę.
Ką simbolizuoja Advento vainikas? Tai artėjančių švenčių simbolis. Jis yra apvalus ir simbolizuoja amžinybę bei vienybę, negęstančią saulę, ištikimybę, viltį, tikėjimą. Kalėdiniai Advento vainikai yra gaminami iš eglių, kadagio, pušų šakelių, tvarių ir gamtiškų miško medžiagų. Advento vainiko akcentas – keturios žvakės, jų spalvos.
Bibliotekininkei vaikų dienos centro „Draugai“ vaikams trumpai papasakojus apie Advento vainiko atsiradimo istoriją, ir pakvietė patiems sukurti savo adventinį vainiką. Išsijuosią vaikai kūrė, dėliojo ir klijavo, kol pasiekė norimą rezultatą. Kiekvieno vaikučio kūryba ir detalės jiems suteikė nemažai džiaugsmo.
Vaikų sukurti adventiniai vainikai yra gerumo, nuoširdumo ir džiaugsmą teikiantys darbai, nes juos kūrė šiltos vaikiškos rankos.
Po kūrybinių užsiėmimų bibliotekininkė vaikus pakvietė nepamiršti skaityti ir užsukti į biblioteką, juolab kad tuoj prasidės atostogos.
Nijolė Pilac
Zarasų viešosios bibliotekos Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos Juditos Padvaiskienės
