Rugsėjo 9–11 dienomis Osle vykusi tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“ kvietė kalbėti apie bibliotekų atsparumą ir aktualumą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Kartu su Panevėžio regiono bibliotekų specialistais joje dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė informacijai Patricija Matusevičiūtė.
Konferenciją pradėjusi Hilde Sandvik, kalbėdama apie kultūrinius pokyčius Šiaurės šalyse, pasitelkė Aleksandrijos bibliotekos gaisro simboliką, primenančią apie žinių ir kultūrinės atminties pažeidžiamumą. Tačiau svarbiausias klausimas liko atviras – kaip bibliotekoms išlikti aktualioms šiandien?
Vieno atsakymo, regis, ir negali būti. Tai ypač išryškėjo Ahmed Fawad Ashraf, Audun Aas ir Frauke Untiedt diskusijoje apie besikeičiančius informacijos vartojimo įpročius ir jų poveikį visuomenei. Skirtingos pašnekovų patirtys, požiūriai, o kartais ir vertybės skatino kritiškai vertinti ne tik kitų argumentus, bet ir savo pačių įsitikinimus. Nebūtina visiems vienodai matyti vykstančius pokyčius – skirtingas požiūris gali tapti prasmingo pokalbio pradžia.
Dar daugiau klausimų kyla kalbant apie dirbtinį intelektą. Vieną įtraukiausių konferencijos pranešimų skaitęs Eirik Solheim vaizdiniais ir praktiniais pavyzdžiais demonstravo, kokie pažeidžiami esame skaitmeninėje erdvėje. Ar galime kontroliuoti, kas nutinka duomenims, kuriais dalijamės? Kiek dirbtinio intelekto turime įsileisti į bibliotekas? Kas nutinka kūrybiškumui, kai tekstus ir vaizdus vis dažniau padeda kurti tie patys įrankiai? Konferencija nepateikė vieno teisingo atsakymo – ir galbūt tai buvo viena didžiausių jos verčių.
Programoje sąmoningai palikta daug erdvės ne tik klausytis, bet ir kalbėtis. Grupinius darbus papildė „Walk and Talk“ – pokalbiai vaikštant, leidę artimiau susipažinti su Šiaurės ir kitų šalių bibliotekų atstovais. Pokalbiai nejučia nutoldavo nuo profesinių temų ir virsdavo pasidalijimu apie kultūrinius reiškinius, kasdienybę ir tai, kuo gyvena žmonės skirtingose šalyse.
Atskira tema – jaunimas, kurį pasiekti ir pakviesti į bibliotekos veiklas nėra paprasta. Praktinių užsiėmimų metu išbandytos konkrečios metodikos ir užduotys, kurias galima pritaikyti ieškant naujų būdų jaunimą sudominti biblioteka.
O Daniel Forsman pranešimas paskatino atsigręžti į pačią organizaciją. Norint reaguoti į bendruomenės poreikius ir įgyvendinti pokyčius, neužtenka gerų idėjų – bibliotekos viduje reikia bendro tikslo, aiškios krypties ir konkrečių žingsnių jai pasiekti.
Iš Oslo parsivežta naujų profesinių pažinčių, metodų, idėjų ir… dar daugiau klausimų. Kaip bibliotekai išlikti vieta, kuria žmonės pasitiki? Kaip priimti technologinius pokyčius neprarandant kritinio žvilgsnio? Kaip pasiekti tuos, kurie į biblioteką neateina?
Galbūt gebėjimas kelti klausimus, išgirsti skirtingus atsakymus ir jų ieškoti kartu šiandien ir yra viena svarbiausių atsparios bibliotekos savybių.
Profesinė stažuotė finansuota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ lėšomis. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto partneris – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
Patricija Matusevičiūtė,
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos vyresn. bibliografė informacijai
Nuotr. autorės
