In memoriam: netekome kraštiečio KTU profesoriaus emerito habil. dr. Antano Žiliuko

Su giliu liūdesiu pranešame, kad į Amžinybę iškeliavo ilgametis Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Antanas ŽILIUKAS (1940-10-30 – 2025-05-21).

Atsisveikinimas su velioniu 2025 m. gegužės 24 d. (šeštadienį) nuo 16 val. ir 2025 m. gegužės 25 d. (sekmadienį) laidojimo namų „Rekviem“ šarvojimo salėje, Jonavos g 41A, Kaunas.

Šv. mišios aukojamos 2025 m. gegužės 26 d. (pirmadienį) 8 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, Radvilėnų pl. 11, Kaunas. Velionio palaikai 2025 m. gegužės 26 d. (pirmadienį) 12 val. išlydimi į Petrašiūnų kapines.

Antanas Žiliukas gimė 1940 m. spalio 30 d. Nariūnų kaime, Zarasų rajone. 1948-1951 m. mokėsi Romaniškių pradinėje mokykloje. 1958 m. baigė Salako vidurinę mokyklą. 1963 m. Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1968 m. apgynė daktaro (Kauno politechnikos institute), o 1989 m. S. Koroliovo aviacijos institute Samaroje – habilituoto daktaro disertacijas.

1971 m. suteiktas docento, o 1991 m. profesoriaus vardas. 1992-2006 m. Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, nuo 1992 m. iki 1996 m. pirmojo Kauno technologijos universiteto Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas. 1994-2000 m. Lietuvos mokslų tarybos narys, 1996-2006 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. 2000-2013 m. Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Ilgametis Mechanikos inžinerijos doktorantūros komiteto pirmininkas. Dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesoriaus pareigose. Prieškario „Plieno vyrijos“ draugijos atkūrėjas ir jos vyras globėjas. Yra išleidęs mokslines monografijas: „Konstrukcinių elementų irimas“ (1989 m.), „Saugai svarbių konstrukcijų mechanika“ (2001 m.), „Energomechanika“ (2003 m.), „Stiprumo ir irimo kriterijai“ (2006 m.), „Strength and fracture criteria“ Anglijoje (2011 m.). Parašęs per 250 mokslinių straipsnių įvairių pasaulio šalių moksliniuose žurnaluose iš stiprumo ir irimo mechanikos teorijos ir jos taikymo aviacinėse, energetinėse ir statybinėse konstrukcijose. Išleidęs vadovėlius: „Deformuojamų kūnų mechanika“ (1995 m. I dalis, 1996 m. II dalis), „Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas“ (1998 m.), „Medžiagų mechanika“ (2004 m.), „Orlaivių konstrukcijų mechanika„ (2007 m.), „Tamprumo ir plastiškumo teorija“ (2008 m.), „Irimo mechanika“ (2008 m.). Irimo mechanikos mokslo pradininkas Lietuvoje.

Vadovavo tarptautiniams projektams kuriant orlaivius su vandenilio kuro varikliais ir atominių elektrinių saugos ir patikimumo sistemas. Darbai Europoje padėjo spręsti pavojingų objektų saugą, o Lietuvos pramonėje gaminti konstrukcijas iš naujausių medžiagų. Sukurti konstrukcijų stiprumo įvertinimo kriterijai rado platų pripažinimą pasaulio mokslininkų gretose. Jam vadovaujant apginta per 12 daktaro disertacijų. Skaitė paskaitas iš medžiagų mechanikos, tamprumo ir plastiškumo teorijos, irimo mechanikos, patikimumo teorijos bakalaurų, magistrantų ir doktorantų studijose.

Profesorius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir reorganizavus Kauno politechnikos institutą į Kauno technologijos universitetą, nuo 1990-ųjų aktyviai įsijungė į darbą organizuojant naują Lietuvos universitetų studijų ir mokslo sistemą. Ši demokratinė užuomazga rado atgarsį visuose Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose, o taip pat buvo pagrindu formuojant mokslo politiką. Kreipė didelį dėmesį studijų ir mokslo integracijai. Rūpinosi mokslo pasiekimų diegimu pramonėje ir dėjo pastangas tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslų plėtotei Lietuvoje.

Antano Žiliuko asmeninė kūryba perpinta klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos, jūros mokslo ir žmogaus gamtos pažinimu. Siekdamas gilesnės išraiškos, kartais gyvenimo įvykius keitė poetinių žodžių skambesiu. Parašė literatūrinius leidinius: „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m. I dalis, 2004 m. II dalis), „Saulė virš miško“ ( 2011 m.), „Žalia spalva“ (2014 m.), „Laikas būti žmogumi“ (2015 m.); jubiliejinius leidinius: „Pirmasis Kauno technologijos universiteto Senatas“ (1996 m.), „Deformuojamų kūnų mechanikos katedra 1920-1995 m.“ (1995 m.), „Netoli stiprumo ribos“ (2016 m.), „Nenutilkit, varpai“ (2019m.), „Dorybė, kaip tekanti upė“ (2020 m.), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“(2021 m.), „Nuo aušros iki žaros“ (2023 m.). Šiuose kūriniuose perteikė mokslo ir gamtos ryšį bei žmogaus vertybes šiuolaikiniame pasaulyje.

Už ilgametę produktyvią mokslinę, studijų veiklą, nuopelnus visuomenei ir Universitetui jam buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas. Profesorius buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už indėlį į Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrą bei Kauno miesto garsinimą. Už aktyvią kūrybinę ir leidybinę veiklą, Zarasų krašto kultūrinio įvaizdžio stiprinimą poezijoje, 2023-ųjų metų poeto Felikso Jakubausko vardo premija skirta profesoriui, mokslininkui, poetui Antanui Žiliukui.

KŪRYBA

Antano Žiliuko poetinė kūryba atskleidžia puikų klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos, jūros mokslo ir žmogaus gamtos pažinimą. Autorius yra Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys. Jo poezijos pasaulis – iš realiojo gyvenimo sampratų, gilesnio, labiau įprasminto apibendrinto jo suvokimo. Autoriaus poezijoje daug gamtos motyvų, meilės Lietuvai ir savo gimtajam Salakui, patriotinių jausmų.

Antanas Žiliukas parašė ir išleido literatūros kūrinius:

  • Naujausia išleista poema „Nuo aušros iki žaros“ (2023 m.), kurioje poezija apie gyvenimą – nuo vaikystės dienų Nariūnuose ir Salake, mokslo grožio ir mokslo pasiekimų iki dabarties. „Laikas – mūsų turtas / Džiaugsme ir liūdesy, / Pasaulyje sukurtas – Gamtos malonių žavesy./
  • „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021 m.). Knyga „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ sudėliota iš kelių dalių. Pirmoje dalyje autorius atskleidžia Aukštaitijos regiono savitumą, kalvų ir ežerų grožį. Antroje dalyje pasakoja apie šio krašto žmones, kurie puoselėjo ir gerbė Lietuvos kultūrą ir mokslą. O trečioji dalis  –  autoriaus eilėraščiai, kuriuose patriotiniai  jausmai ir siekiai dėl Tėvynės laisvės, šilti gamtos vaizdų potėpiai. Pasak profesoriaus Antano Žiliuko, žmogus yra gamtos dalis, ir be jos neįsivaizduojamas jo gyvenimas. Todėl ir jo poezijoje tiek daug gamtos motyvų.
  • „Dorybė kaip tekanti upė“ (2020 m.). Autorius aprašo pokario Aukštaitiją, remiantis istoriniais šaltiniais ir vaikystės prisiminimais. Knygos 19-20 puslapiuose pasakojama apie paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį.  
  • „Nenutilkit, varpai“ (2019 m.). Leidinys, kuriame varpas, kaip prasmingas tiesos ir  gėrio simbolis, pasirinktas neatsitiktinai. Pats būdamas mokslininkas autorius siekia sužadinti akademinę visuomenę skelbti dorą ir tiesą, dėkoja siekiantiesiems mokslo pažangos, su didele pagarba prisimena lietuvius, įsitraukusius į kosmoso platybių pažinimą. Leidinio pabaigoje autorius publikuoja eiles, kuriose kalba apie gyvenimo prasmę, meilę Tėvynei, gamtą, lietuvių kalbos grožį, dorą. Autoriaus knygoje – eilėraštis „Salako varpai“. 
  • „Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017 m.). Šioje knygose autorius skyrė dėmesio net tik poezijai apie žmogų, gamtą, gyvenimą. Glaustai atskleidė iškiliausių asmenybių, kovojusių dėl Tėvynės, gyvenimo epizodus. Tarp jų – Zarasų krašto partizanės Dianos Glemžaitės, kuri žuvo 1949 m., biografija ir jos meilės kupinas eilėraštis Tėvynei. 
  • Eilėraščiai „Laikas būti žmogumi“ (2015 m.);
  • Eilėraščiai „Žalia spalva“ (2014 m.);
  • Eilėraščiai „Saulė virš miško“ (2011 m.);
  • Mokslinė apybraiža „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m. I dalis, 2004 m. II dalis);

Žmogus išėjo, bet liko jo išmintimi ir patirtimi kurtasis pasaulis – nepriekaištinga akademinė veikla bei pasišventimas mokslui, pagalba jaunesniems kolegoms, einantiems sudėtingu mokslinių ieškojimų keliu. Taip pat liko jo išmintis ir žinios knygose, paskaitose ir kituose akademiniuose darbuose.

Dėkojame likimui, kad buvome ir dirbome kartu. Šviesus atminimas išliks profesorių Antaną Žiliuką pažinojusių ir su juo ilgus metus dirbusiųjų atmintyje.

 Parengė Kauno technologijos universiteto veteranų klubas „Emeritus“

Pagarbiai

KTU veteranų klubo „Emeritus“

Referentė Janina Samolaitytė