Knygnešystė – fenomenas be analogų. Net keturis dešimtmečius lietuviška spauda slapta keliavo į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos. Knygnešiai, rizikuodami laisve ir gyvybe, platino uždraustą žodį po visą kraštą. Šią veiklą UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia rezistencijos forma. Būtent žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – kovo 16-oji – Lietuvoje oficialiai minima kaip Knygnešio diena.
Žodžio kontrabandininkas. Jurgis Bielinis nebuvo paprastas knygnešys. Jis buvo tikras šio judėjimo strategas ir organizatorius, įkūręs Garšvių knygnešių draugiją. Per 31-erius aktyvios veiklos metus jis sugebėjo pergudrauti gausias caro žandarų pajėgas, tūkstančius kartų kirsdamas sieną su draudžiama lietuviška spauda.
Nepagaunamas ir drąsus. Liaudyje sklandė legendos apie J. Bielinio išmonę. Jis ne kartą bėgo iš ginkluotų pasalų, šoko į šaltą upę ar slėpėsi šiene, o jo galva buvo įkainota milžiniškomis sumomis. Nepaisant nuolatinio pavojaus, jis liko ištikimas savo principui: „Lietuva nebus laisva, kol nebus laisvo žodžio“.
Palikimas šiandienai. Didysis knygnešys sukniubo prie kryžiaus kelionės metu Katinų kaime (dab. Pasvalio r.). Nuneštas į artimiausią trobą, netrukus mirė. Jo gyvenimo kelias baigėsi, o Lietuvoje jau brėško laisvės aušra…
Nijolė Pilac
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Autorės nuotrauka