Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Šią dieną 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų.
Kitos tautos neturi tokių žodžių: spaudos draudimas, knygnešys. O mes turime. Deja… „Knygnešių gadynė“ prasidėjo po 1863 m. sukilimo numalšinimo, kai buvo uždrausta lietuviška spauda. Ją atgavome tik 1904 m. Iki tol daugybė knygnešių, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, įvairiausiais būdais gabeno į Lietuvą lietuviškas knygas. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo daugybė žmonių.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengtoje parodoje „Su šviesos ryšuliu ant pečių“ susipažinsite su Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta knyga „Lietuviškos spaudos draudimas 1864 – 1904 metais“, kuri supažindina su 40 metų trūkusio valdžios draudimo spausdinti, įvežti ir platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą, istorija. Panaudota unikali archyvinė medžiaga, to meto fotografijos, dokumentai. Nemažai jų publikuojama pirmą kartą. S. Vėlavičienės straipsnių rinkinyje „Draustosios spaudos pėdsakais“ spausdinami anksčiau įvairiuose šaltiniuose publikuoti autorės veiklos Nacionalinėje bibliotekoje atspindžiai. Su knygnešiais supažindina B. Kaluškevičiaus bibliografinis dviejų tomų žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864 – 1904“. Parodoje publikuojama medžiaga apie Zarasų rajono knygnešius.
Parengė Aldona Kazlauskienė
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos Inesos Dumbravienės
Plakatas Pagarba knygnešiams yra dovana dailininko Tautvilo Rinkevičiaus
