Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, stiklo vitrinoje – Raganaičių sąskrydis. Tai paroda, kurią surengė kaunietė Danguolė Tamoševičiūtė, dažną vasarą atostogaujanti Zarasuose ir be galo mylinti Zarasus. Norime pasidžiaugti, kad ji yra ir mūsų Zarasų viešosios bibliotekos skaitytoja.
„Čia tik didesnė dalis kolekcijos, o kita dalis liko namuose. Tiesiog panorau išleisti raganas pasižmonėti, pamatyti pasaulio, o ir savo kolekciją parodyti. Juk jos tikrai savotiškai gražios, mielos ir visos skirtingos,“ – šypsosi Danguolė. – Ilgą laiką šios ypatingos bičiulės palaikė man draugiją. Jos jaukiai kabojo buto koridoriuje ir dauguma iš jų, paveiktos garsesnių žingsnių, atsiliepdavo ūbavimu, ar gergždžiančiu juoku. Bėgant laikui tilo ir jų juokas, ūbavimas (išsikrovė baterijos)“. Nusprendusi pasidaryti buto remontą, panorau ir daugiau erdvės, todėl raganėles noriu „įkurdinti“ kur nors kitur. Paroda Zarasų viešojoje bibliotekoje – tarpinė stotelė. Sužinojusi, kad Pačkėnuose (Utenos rajone) sėkmingai veikia vienintelis Lietuvoje „Raganų muziejus“, kuriu planą savo raganų kolekciją padovanoti šiam muziejui.
Dar besimokydama vidurinėje mokykloje domėjausi magija, burtais, sekėsi įspėti, kur paslėpti daiktai, jaučiau įvairias nuojautas, mėginau perprasti sapnų pasaulį, jų reikšmes. Mėgau žiūrėti filmus apie raganas bei skaityti knygas apie jas. O „draugauti“ su raganomis pradėjau prieš 15 metų. Patiko raganų juokas, nerūpestingumas. Norėjau ir aš „skraidyti ant šluotos“ – pakilt į dangų nuo visų rūpesčių, gal pakeist savo likimą. O kuo daugiau raganų pirkau, tuo labiau man jos patiko. Pirmą raganėlę iš Londono atvežė sesuo. Vėliau, sužinoję, kad renku raganas, dovanojo visi: giminės, draugai, net dukros draugės. Viena kolegė, su kuria buvau menkai pažįstama, sužinojusi apie mano pomėgį rinkti raganas, sakė, kad ji vis mąstė, mąstė ir nusprendė, jog aš jai ir panaši į raganą. Jos nuomone, turiu kažką raganiško. Į mane pažiūrėjus negali įspėti mano amžiaus. Vienąsyk atrodo, kad jauna mergina, o kitąsyk – subrendusi moteris. Matyt, todėl ir pavadino mane ragana. Mano raganos raganiškų galių tikrai turi: kartais jos pradėdavo kvatoti nakties metu net kelios iš karto.“ – pasakojo Danguolė.
Iš raganų istorijos:
Mokslininkai mano, kad raganos sąvoka atsirado prieš tūkstančius metų, kai žmonės garbino dievybes ir per amžius įsitvirtino savarankiškai keliose kultūrose. Graikų mitologijoje pirmoji ragana yra Hekatė, magijos ir astrologijos deivė; jorubų tradicijoje ragana yra išmintinga moteris, įgijusi apgaulės galių. Ir nors dalis šių moterų iš tikrųjų praktikavo dvasinius ritualus, dauguma jų buvo paprastos žolininkės ar išmintingos senolės.
Baltų mitologijoje Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių. Spėjama, kad raganos buvo seniausių laikų žiniuonės, laikomos magijos veiksmų atlikėjomis, kosmoso, žmonių, gyvūnų tvarkytojomis, nakties būtybėmis. Savo tikslams pasiekti Ragana gali pasitelkti gamtos stichijas. Pasak Vydūno, patsai Perkūnas visada pasiruošęs ateiti jai į pagalbą. Raganos žinioje yra ir vaistažolės, galinčios tiek padėti, tiek pakenkti.
Taigi skubėkite „susidraugauti“ su raganėlėmis, kol jos „gyvena“ mūsų bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje. O jos pas mus svečiuosis iki spalio mėnesio pradžios.
Saulė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, Zarasų viešoji biblioteka