Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta kraštietės keramikės, tapytojos, lino raižinių kūrėjos Genutės Vaičikauskienės Švalkutės keramikos paroda „Drauge su moliu“, kuri veiks iki 2024 m. sausio 24 d. Paroda pakeri iš pirmo žvilgsnio ir nepaleidžia; žiūrint į darbus apima džiaugsmo būsena. Autorės plastiškoje keramikoje tiek daug gamtos motyvų, tiek daug paukščių. Įvairiuose induose ryškiai matyti gamtos poveikis.
Genutė Vaičikauskienė Švalkutė apie save pasakoja:
Kaip dailės mokytojai, teko gilintis į daugybę technikų, man visos jos malonios, bet pastaruoju metu gyvenu keramikoje – kaip įlipau prieš daugiau nei 20 metų į molį, iki šiol negaliu iš jo išlipti. Molis visada mane žavėjo. Nuo pat vaikystės.
Aš esu iš Zarasų krašto. Prie Luodžio ežero buvo balto šlyno, mama jo parsinešusi balindavo virtuvę, o jis – labai plastiškas. Lipdydavau dubenėlius, paukščius, kiaušinius. Padėdavau saulėje džiūti, suduždavo. Pradėjus dirbti mokykloje, nebuvo krosnių, tik laboratorinės mufelinės krosnelės, veždavausi šlyno iš tėviškės, vaikai lipdydavo, degdavome, paskui išpiešdavome.
Pirmi mano keramikos parodiniai darbai buvo mufelinėje krosnyje mokykloje išdegti velniukai. Dalyvavimas tautodailininkų parodose ir prasidėjo nuo velniukų.
Vėliau Panevėžio krašto tautodailininkų vadovas, pasiūlė nuvažiuoti į Molėtų rajoną, Bebrusus, keramikos seminarą. Tiesiog, manau, ieškojau savęs. Ir radau – Molėtuose. Nuo to karto – aš ten kasmet. Jau įpusėjo trečias dešimtmetis, ten vykstu, kiekvieną vasarą tarp molio draugų: lipdymas, degimas, malkinių krosnių kūrenimas, smagus bendravimas, o paskui parodos.
Kita vieta – Ramygala, čia antrą dešimtmetį nemaža mūsų grupė pristato juodosios, raugo, raku keramikos darbus.
Sakau, molis mane valdo. Imu gabalėlį ir mintis ateina ką galiu lipdyti. Sunku įklimpus į molio balą išlipti.
Galbūt ne vienas atkreipė dėmesį, kad dažname lipdinyje mėgsta įsitaisyti paukščiai – ir ramūs, ir skrydžiui pasiruošę, ir tupiantys, laukiantys, ir čiulbantys. Man patinka juos stebėti, o paskui lipdyti. Paukštis žavi ne tik savo giesme , bet ir savo elgesiu, galimybe būti ir danguje ir žemėje ir visad netoli žmogaus. Labiausiai patinka kurti funkcionalius gaminius. Tokiais nedideliais kūriniais taip pat galima daug ką pasakyti – priminti praeities tradicijas, parodyti naujus atradimus. Vazas, lėkšteles, kitus indus mėgstu puošti pačiais įvairiausiais gamtos motyvais.
Džiugu, kad yra žmonių, padedančių pažinti senuosius amatus. Pažintas kultūrinis paveldas, išbandytos naujos veiklos suteikia kitokių potyrių.
Mano meninė veikla aktyvi, be keramikos darbų, tapau, kuriu lino raižinius. Rengiu autorines parodas, dalyvauju bendrose parodose su draugais keramikais, tapytojais.
Šiandien mano laikas skirtas tik kūrybai: ieškojimams, bendravimams, pažinimui. G. Vaičikauskienė
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos informacija
