Minime lietuvių prozininko, poeto, vertėjo, politinio veikėjo Kazio Borutos (1905–1965) gimimo metines.
Rašytojo gyvenimas buvo kupinas maišto, konfliktų, priešpriešų. Dėl atvirai reiškiamų pažiūrų jis ne kartą atsidūrė tarp kalėjimo sienų. Ne geriau buvo ir sovietų okupacijos metais – jis buvo kalinamas, nustumtas nuo literatūros, nutylimas, turėjo prasimaitinti iš vertėjo amato, negalėjo skelbti savo pavardės.
Kazys Boruta pirmiausiai siejamas su romanu „Baltaragio malūnas“, kuris pirmą kartą buvo išleistas 1945 m. Tai meniškiausia Borutos kūrybinio palikimo knyga ir vienas originaliausių XX a. lietuvių klasikos veikalų, poetinės prozos kūrinys. Dar ankstesnis jo romanas „Mediniai stebuklai“ žavi lietuviškos dievadirbystės ir archajiškųjų kultūros gelmių įprasminimu, poetine mitologija bei menininko ir visuomenės santykių analize. Lietuvių tautosakos motyvais rašytojas rėmėsi ne tik kurdamas romanus. Jie meistriškai panaudoti ir pasakų rinkinyje „Dangus griūva“ bei humoristinėje apysakoje „Jurgio Paketurio klajonės“.
Turbūt daug kam netikėtas faktas, kad K. Boruta buvo ir poetas, pirmiausiai išgarsėjęs savo eilėraščiais, o tik vėliau prozos kūriniais.
K. Boruta buvo vienas dokumentinės lietuvių prozos kūrėjų, rašė apybraižas apie žymius keliautojus, skulptorių V. Grybą, atsiminimus apie B. Sruogą, Čiurlionių šeimą. Autobiografinę knygą „Gyvenimas drauge su draugu“, kurą parašė kalėdamas Rasų lageryje 1947–1949 m., K. Boruta paskyrė dukrai, norėdamas papasakoti apie anksti mirusią jos motiną. Tačiau ši knyga buvo išleista tik po 50 metų.
120-osioms rašytojo gimimo metinėms paminėti Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta literatūrinė paroda „Novatoriškų folklorinių romanų pradininkas“. Kviečiame atrasti arba iš naujo perskaityti unikalaus stiliaus, tautosakos motyvais paremtus rašytojo Kazio Borutos kūrinius.
Parengė Jurga Sagadinaitė
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. Inesos Dumbravienės
