Dirbtinio intelekto programos naudojamos kasdien. O koks gi pats veikimo principas? Kaip veikia šios technologijos modeliai? Gegužės 6–10 dienomis Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Lementauskienė kartu su dešimčia Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistų (iš Anykščių, Biržų, Ignalinos, Molėtų, Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Visagino) dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ profesinėje stažuotėje Amsterdame (Olandija). Išvykos metu mokytasi tema „Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo būdai bibliotekose“, susipažinta su Amsterdamo miesto viešąja biblioteka, Amsterdamo Vrije universitetu, valstybiniu muziejumi (Rijksmuseum), Van Gogo muziejumi ir dirbtinio intelekto meno galerija, kurie į savo veiklas yra integravę dirbtinį intelektą.
Kas yra dirbtinis intelektas
Amsterdamo Vrije universitetas atvėrė duris stažuotės dalyviams, norintiems gilinti žinias apie dirbtinį intelektą (toliau – DI). Mokymus „Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo būdai bibliotekose“ vedė Martynas Vaznonis, šio universiteto dirbtinio intelekto studijų magistrantas ir dirbtinio intelekto konsultantas. Bibliotekininkai aiškinosi mašininių algoritmų veikimo principus, mašininio mokymosi procesą bei neuroninių tinklų modelius. Susipažinta su dirbtinio intelekto šakomis: robotika, mašininiu mokymusi, kompiuterių rega, natūralios kalbos apdorojimo (generatyviniu dirbtiniu intelektu). Nemažai dėmesio skirta ir DI trūkumams: šališkumui, kainų disbalansui, „juodosios dėžės” algoritmams, informacijos burbulams ir nesugebėjimui prisitaikyti. Pasak M. Vaznonio, savaeigių mašinų neturime todėl, kad DI modeliai negeba adaptuoti duomenų. Mokymosi metu aptarti ir realūs DI panaudojimo pavyzdžiai, tokie kaip nuotraukų ir tekstų klasifikavimas, objektų atpažinimas vaizdo įrašuose, scenų atkūrimas iš nuotraukų, vaizdų modeliavimas, garso įrašų optimizavimas, orų prognozės, akcijų rinkos prognozės, tekstų, vaizdų ir vaizdo įrašų generavimas. DI panaudojimas labai platus, bet mokslininkai naudojasi patikrintais pirminiais šaltiniais – knygomis, o ne DI tinklų pateikta informacija, nes milžiniškų DI transformerių tinklų pateiktos informacijos negalima patikrinti, todėl tai gali būti „juodųjų žinių“ efektas.
Amsterdamo viešoji biblioteka „OBA“
Amsterdamo centrinė viešoji biblioteka, vadinama OBA (Openbare Bibliotheek Amsterdam), yra įsikūrusi moderniame miesto uosto rajone šalia Centrinės stoties. OBA tinklas vienija 26 filialus, tinkle daugiau nei 1,2 mln. knygų kolekcija.
Bibliotekoje yra didžiulė olandų ir tarptautinių žurnalų kolekcija, 600 darbo su kompiuteriu vietų, daugiau nei 1000 vietų darbui. Bibliotekos pastatas pastatytas 2007 m. (pastato autorius olandų architektas Jo Coenen). Pastatas yra 11 aukštų ir užima 28 000 m2 plotą. 8 aukštai yra virš žemės, 3 požeminiai aukštai. Visa elektros sistema sumontuota po pakeltomis grindimis. Tokiu būdu paslėpta praktiškai viskas, kas gali atitraukti akį nuo detalių ir erdvės. Statant biblioteką naudota daug natūralių medžiagų – akmens, medžio. Dėl vientisų medžio grindų biblioteką, esant poreikiui, galima nesunkiai pritaikyti ir kitokiam išplanavimui. Galiausiai, įgyvendinant ilgalaikės energijos projektą, ant visų stogų yra įrengti saulės elementai. Daug dėmesio projektuojant biblioteką skirta išgauti kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Požemyje sukurtos dviračių ir automobilių parkavimo vietos. Jaukioje šviesioje bibliotekoje gausu jaunų besimokančių žmonių.
Centrinė biblioteka dirba 7 dienas per savaitę nuo 10 iki 22 val., savaitgaliais nuo 10 iki 20 val., knygų skolinimas ir grąžinimas yra visiškai automatizuotas. Prie įėjimo – knygų išdavimas, rezervacijos, informacija. Aiškios, patogios ir erdvios vaikų skaitymo ir edukacijų ir kūrybinių dirbtuvių erdvės, vaikų teatras.
1 aukšte įsikūręs Amsterdamo miesto viešojo radijo transliuotojas (AT5 ir SALTO). Su šiais partneriais pradėta bendradarbiauti 2022 m. Bibliotekoje esančiose studijose įrašomos radijo ir video žinių transliacijos. Kartu tai galimybė miestelėnams susipažinti su medijų kūrimų ir dalyvauti transliuotojo organizuojamose edukacinėse ir kūrybinėse medijų dirbtuvėse.
2 aukšte knygų lentynose novelės, poezija, komiksai, 12–19 m. jaunimo kolekcija.
3 aukšte talpinamos knygos istorijos tema ir kelionių knygų kolekcija. Daug dėmesio skiriama kraštotyros literatūros kaupimui – didelė Amsterdamo kolekcija, atviros mokymosi ir konferencijų erdvės. Organizacijos „IHLIA“ LGBTQ+ paveldo skaitykla.
4 aukšte meno ir medijų literatūra, DVD ir CD kolekcijos, kalbų mokymosi knygų lentynos, filmų ir audio zonos, patogios mokymosi ir konferencijų erdvės.
5 aukštas – Mokymosi/studijų aukštas. Gamtos ir tiksliųjų mokslų literatūros kolekcija, kalbų mokymosi knygų lentynos, bibliotekos informacijos punktas ir atvira mokymosi ir konferencijų erdvė.
6 aukšte knygos apie teatrą, verslą, filosofiją, visuomenės ir politikos mokslų skaitykla, atviros mokymosi erdvės. Ten pat erdvios OBA teatro, kongreso ir forumo erdvės.
7 aukšte įsikūrusi bibliotekos kavinė ant stogo su nuostabiu Amsterdamo miesto panoraminiu vaizdu.
8 aukšte – bibliotekos administracija.
Bibliotekoje vykdomi ilgalaikiai projektai, vyksta edukacinės, kūrybinės veiklos, panaudojant dirbtinio intelekto technologiją.
Projekto „OBA Next“ tikslas – įtraukti Amsterdamo bendruomenę, mokslo institucijas bei kitus partnerius kartu kurti modernią ir inovatyvią ateities biblioteką Amsterdamo Zuidoost rajone bei naują inovatyvių paslaugų programą, atitinkančią ateities visuomenės poreikius. Organizuojami visuomenės diskusijų forumai, paskaitos su kviestiniais svečiais, ateities bibliotekos forumai-kūrybinės dirbtuvės vaikams bei jaunimui ir t.t. Dar viena kryptis – „OBA Next“ futuristiška biblioteka virtualioje realybėje“. Tai kūrybinis bibliotekos bendruomenės ir inovacijas kuriančių specialistų bendras darbas bandant įsivaizduoti kokia turėtų būti ateities biblioteka. Bibliotekos virtualios realybės vaizdiniai buvo kurti naudojant Dirbtinio intelekto įrankius. Prisiregistravę vartotojai šioje erdvėje gali užrašyti savo idėjas, dalintis nuomonėmis apie tai, kokia turi būti moderni Amsterdamo biblioteka.
Organizuojamos kūrybinės stalo žaidimų dirbtuvės vaikams ir jaunimui. Jų metu kuriami stalo žaidimai naudojant medžio graviravimo ar 3D spausdinimo technologijas. Mokymasi kurti išplėstos realybės žaidimus naudojant virtualios realybės (toliau VR) akinius. OBA bibliotekos tinklas turi 10 „Kūrėjų erdvių“ su įvairiomis kūrybinėmis veiklomis vaikams ir jaunimui.
Suaugusių neformalaus švietimo veiklas organizuoja bibliotekos partneriai – organizacijų „Soofos“ ir „GoodHabitz“ specialistai. Mokymai registruotiems vartotojams yra nemokami. Mokymų temos: kritinis mąstymas, dizainas, fotografija, marketingas, programavimas (HTML, PHP Development, WordPress), komunikacija, skaitmeniniai įgūdžiai (pradedantiesiems, darbas online, socialinių tinklų valdymas, Facebook verslui ir t.t.), lyderystė, komandos valdymas, viešasis kalbėjimas, „Microsoft Office“ paketas, produktyvumo gerinimas, kalbų mokymas. Nauja mokymo programa – Dirbtinis intelektas.
OBA biblioteka siūlo „Skaitmeninės pagalbos“ paslaugų paketą žmonėms neturintiems tinkamų skaitmeninių įgūdžių. Organizuojami mokymai, kursai, skirti tolesniam skaitmeninių įgūdžių tobulinimui, praktikos valandos, kurių metu vartotojai dirba individualiai. Skaitmeninės pagalbos centrai veikia 16 bibliotekos lokacijų visame mieste. Ten dirbantys specialistai teikia konsultacijas ir atsako į visus žmonėms rūpimus klausimus apie technologijas. Populiariausia veikla „Mokesčių dienos“, vykdoma nuo 2016 m. Bendradarbiaujant su Amsterdamo Universitetu, „Mokesčių dienos“ metu, Taikomųjų mokslų fakulteto Finansų katedros studentai pagelbėja žmonėms geriau susigaudyti mokesčių sistemoje.
Amsterdamo Vrije universitetas
Nuo pat įkūrimo 1880 m. Amsterdamo Vrije universitetas yra žinomas dėl savo aukštos kokybės mokslinių tyrimų ir tarptautinės bendruomenės ir yra vienas iš dviejų didelių, valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų universitetų. Jame mokosi per 30 000 studentų, siūloma 50 bakalauro, beveik 160 magistro ir nemažai doktorantūros programų. Daugumoje bakalauro kursų dėstoma olandų kalba, magistro studijos – tik anglų kalba. Vrije Universitetas naudoja dirbtinio intelekto (AI) technologijas įvairiose srityse, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą, sveikatos priežiūrą ir verslą.
Teko susipažinti su Vrije universiteto naujuoju pastatu, kuriame yra sukurtos lanksčios erdvės švietimui, tyrimams ir kultūrai. Pavyzdžiui, paskaitų salėje vakare galima žiūrėti filmus. Pastatas yra 7 aukštų miestelio pusėje ir 12 aukštų kitoje (iš viso 31 000 m²). Pastato viduryje yra didelis atriumas, kurio pirmame aukšte yra kavinė ir parduotuvės, o antrame aukšte yra bibliotekos. Įrengtas požeminis garažas, talpinantis 600 automobilių ir 1600 dviračių.
Universitetas turi savo botanikos sodą, kuriame teko apsilankyti. Botanikos sodą įkūrė 1967 m. Biologijos fakultetas švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais. Jis apima maždaug 1 hektaro – nebeatlieka edukacinės funkcijos, tačiau vis dar priklauso universitetui, veikia kaip vidinis kiemas ir yra puiki vieta pasivaikščiojimams.
Muziejai – DI panaudojimas
Stažuoteje bibliotekininkai dalyvavo muziejuose, kurie į savo veiklas yra integravę dirbtinį intelektą. Amsterdamo valstybinis muziejus (Rijksmuseum) yra vienas žymiausių meno muziejų Amsterdame. Jis buvo įkurtas 1800 metais, o po renovacijos duris atvėrė 2013 m. Muziejuje eksponuojama daugiau nei 8 tūkstančiai meno kūrinių, kuriais pasakojama apie 800 metų Nyderlandų istoriją – nuo 1200 metų iki šių dienų. Čia galima pamatyti garsių to meto dailininkų, tokių kaip Rembrandtas van Rijn, Johanses van Vermeeris, Janas Asselijnas, Bartolomėjus van Helstas, Janas Steenas, Fransas Halsas ir kt., kūrinius. Taip pat yra eksponuojami baldai, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai. Be nuolatinių ekspozicijų, muziejuje rengiama daug įvairių teminių parodų. Dirbtinis intelektas muziejuje naudojamas lankytojų patirties gerinimui, parodų kuravimui, auditorijos įtraukimui, analizei ir kt. DI buvo panaudotas restauruojant bene žymiausią olandų dailininko Rembrandto (1606–1669) šedevrą „Nakties sargyba“ (The Night Watch), sukurtą 1642 metais. XVIII a. pradžioje paveikslas buvo apkirptas ir neteko dviejų kompozicijos figūrų dešinėje, perkeliant jį iš Amsterdamo civilinės sargybos į miesto rotušę. 2019 m. muziejus pradėjo vykdyti didžiausią tyrimų ir restauravimo projektą „Nakties sargyba“, kurios tikslas – kuo optimaliausiu būdu išsaugoti paveikslą ateičiai. Projekto metu buvo pasitelkti dirbtinio intelekto neuroniniai tinklai, kurie atkūrė pirminę paveikslo išvaizdą pagal XVII a. kopiją. Darbai vyko specialiai suprojektuotoje, permatomoje stiklinėje kameroje, todėl lankytojai stebėjo restauravimo procesą. Tyrimų komandai pavyko padaryti itin išsamią „Nakties sargybos“ nuotrauką. Dirbtinis intelektas buvo panaudotas sujungiant mažesnes nuotraukas, kad susidarytų galutinis didelis vaizdas. Šį 717 gigapikselių vaizdą galima žiūrėti Rijksmuseum interneto svetainėje.
Van Gogo muziejus – meno muziejus Amsterdame
Muziejuje sukaupta didžiausia pasaulyje Vincento van Gogo tapybos darbų ir piešinių kolekcija. Taip pat čia yra jo amžininkų darbų: Polio Gogeno, Žoržo Sera, Klodo Monė, Anri de Tulūz-Lotreko, Pablo Pikaso. Muziejus buvo atidarytas 1973 m. Amsterdamo Van Gogo muziejus pristatė dirbtinio intelekto įrankį, kuris renka ir apdoroja lankytojų atsiliepimus įvairiomis kalbomis. Naujasis įrankis naudoja natūralios kalbos apdorojimą (NLP) ir mašininį mokymąsi, kad būtų galima greitai peržvelgti maždaug 1500 anoniminių komentarų per mėnesį įvairiomis kalbomis ir muziejų vadovybei suteikti naudingų įžvalgų. Van Gogo muziejus yra vienas lankomiausių muziejų pasaulyje, kuriame per metus apsilanko apie 1,6 mln. tiek vietinių, tiek tarptautinių meno mylėtojų.
Dirbtinio intelekto meno galerija
Apsilankius ir susipažinus su Amsterdame atidaryta dirbtinio intelekto sukurta meno galerija, kyla visokių minčių. „Dead End Gallery“ yra pirmoji galerija pasaulyje, kurioje fiziškai eksponuojami ir saugomi kūriniai, sukurti mašininiais algoritmais. Galerijos kuratorius pasakojo, kad pirmiausia buvo susitarta su programuotojais, kad šie sukurtų programinę įrangą su sukurtais išgalvotais menininkais. Tada dirbtiniai menininkai pradėjo kurti savo unikalius meno kūrinius. Beje, šie kūriniai tikrai nepigūs. Kai vienos iš dirbtinio intelekto menininkių Irisos Novos paklausė, kiek verti jos paveikslai, ji apskaičiavo, kad kaina gali svyruoti nuo 3 000 iki 10 000 eurų. Reakcija į dirbtinio intelekto meno koncepciją negali būti vienareikšmė. Kai kurie žavisi tuo, ką gali pasiekti dirbtinis intelektas. Bet ar šie kūriniai atspindi tikrą meną? Ar dirbtinis intelektas nepažeidžia autorių teisių, naudodamas jau esamo kūrinio dalis? Tai klausimai diskusijoms.
Dalyvavimas stažuotėje, įgytos žinios ir idėjos yra naudingos bibliotekoms taikant DI.
Parengė Jolanta Lementauskienė, direktoriaus pavaduotoja