Kas telpa į mažo vaiko delną? Pasirodo, visas pasaulis, jei tame delne – knyga, o širdyje – jausmai.
Itin žiemišką ir žvarbią penktadienio popietę Vaikų dienos centro „Draugai“ auklėtinius aplankė Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Pilac. Ji atkeliavo pas vaikus su knygomis ir meile širdyje.
Susitikimo priežastimi tapo pokalbis apie meilę. Nors ši tema suaugusiems dažnai atrodo sudėtinga, bet vaikai ją greitai išnarpliojo. Mažieji dalyviai vieningai sutarė, kad meilė – tai jausmas, kurį patiria visi Žemės gyventojai, net ir gyvūnai.
Vaikų lūpomis skambėjo žodžiai apie tai, ką galima mylėti: mamą, tėtį, šeimą, tėvynę, augintinį ar gamtą. Anot jų, mylėti reiškia „turėti didelę širdį“, o tas, kuris nieko nemyli, rizikuoja tapti bejausmiu ir beširdžiu.
O kas yra tas paslaptingas įsimylėjimas? Atsakymo ieškota vartant ir skaitant prancūzų rašytojos Rebeccos Dautremer knygą „Įsimylėjėliai“. Po garsinio skaitymo vaikai pasinėrė į kūrybinį užsiėmimą. Ant vienkartinių popierinių lėkščių vaikai piešė veidus, o vietoj plaukų klijavo spalvotas širdeles. Širdelės, įklijuotos į darbelius, rodė tam tikrą jausmą:
Mėlyna – tai ežerų ramybė, romantika, bet kartu ir lengvas liūdesys;
Žalia – džiaugsmas, gyvybė ir mus supanti gamta;
Raudona – karšta meilė, kraujas ir vasaros temperatūra;
Balta – snieguota žiema arba vasariškas ramunių laukas;
Pilka – niūrumas, bet kartu ir saugumo jausmas;
Oranžinė – apetitą žadinanti nuotaika, kvepianti Šv. Kalėdomis;
Geltona – saulė, linksmybės ir auksiniai javų laukai.
Pasaulis yra spalvotas, o tai kokios spalvos gyvena vaiko pasaulyje, priklauso tik nuo jo širdies dydžio.
Nijolė Pilac,
Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos Juditos Padvaiskienės
