Vienas žymiausių XX a. lietuvių vertėjų, taip pat poetas, eseistas, kultūros veikėjas L. Broga gimė 1925 m. gegužės 10 d. Pačiaunės kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje, Stepono Brogos (1896 12 22 –1955 05 19) ir Severijos (Ksaverė) Kuzmaitės (g.1888 –1963 05 15) stiprių ūkininkų šeimoje, kurioje augo dar trys broliai ir sesuo: Linas (g.1925 05 10 –2005 06 16), Aloyzas (g.1928 –1951 11 03), Stefanija (g.1933 01 08 –) Povilas (g.1933 11 02 –).
Jo vaikystė prabėgo tarp gamtos, kalvų ir ežerų, o ši aplinka paliko gilų pėdsaką jo poetinėje pasaulėjautoje. Linas mokėsi Kalniškių ir Dusetų pradžios mokyklas, 1943 m. baigė Zarasų progimnaziją, kur jau ryškėjo jo domėjimasis literatūra ir kalbomis. Dirbo Turmanto progimnazijos mokytoju, vėliau Turmanto ir Antalieptės progimnazijose. 1946 m. įstojo į Kauno universiteto hidrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1951 m. Besimokant KPI, artimieji buvo išvežti į Sibirą, ten mirė brolis Aloyzas ir tėvas Steponas. Mama Severija, sesuo Stefanija ir brolis Povilas iš tremties grįžo 1957 m.
Pokario Lietuvoje Broga pasirinko inžinieriaus kelią – baigė Kauno politechnikos institutą. Tačiau techninis pasaulis jo nesužavėjo ilgam. Vidinis polinkis į meną, kalbą, minties gilumą nugalėjo – Linas vis daugiau laiko skyrė literatūrai, kol galiausiai visiškai pasinėrė į kūrybą ir vertimus. L. Broga nuo 1952 iki 1962 m. dirbo Lietuvos Plentų valdyboje ir Lietuvos Automobilių transporto ir plentų ministerijoje, o nuo 1962 iki 1983 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Braižybos katedroje vyresniuoju dėstytoju. Ilgainiui jis visiškai pasitraukė iš inžinerinės veiklos ir atsidėjo vertimams, poezijai, kultūrinei veiklai.
Nuo 1984 m. dirbo tik kūrybinį darbą. L. Broga nuo 1968 m. pradėjo skelbti savo publikacijas periodikoje, almanachuose, knygose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. L. Broga rašė klasikinio tipo eilėraščius, yra paskelbęs straipsnių literatūros bei vertimo klausimais, parašęs atsiminimų. Linas Broga tapo vienu svarbiausių lietuvių vertėjų, ypač vertinamų už poezijos perteikimą. Jo vertimai pasižymėjo ne vien tikslumu, bet ir ypatingu poetiniu skambesiu, filosofine įžvalga. Didžiausias ir labiausiai vertinamas jo darbas – visos simbolisto Jurgio Baltrušaičio lyrikos vertimas į lietuvių kalbą. Tai ne tik vertimas, bet ir savotiškas dvasinis tiltas tarp epochų, kalbų ir pasaulėžiūrų. Broga taip pat vertė kitus sudėtingus, aukštos meninės vertės tekstus iš rusų, vokiečių, prancūzų kalbų. Jo vertimai – tai gyvi tekstai, skambantys lietuviškai tarsi originalai, ir tai – itin retas gebėjimas. Ypač vertinga atsiminimų knyga apie aktorę ir režisierę Unę Babickaitę –Graičiūnienę. Rašytojas išvertė visą rusiškąją J. Baltrušaičio lyriką, taip pat yra išvertęs daug Nizami, Omaro Chajamo ir kitų Rytų poetų kūrybos. Nors viešumoje Broga žinomas kaip vertėjas, jis taip pat rašė poeziją, eseistinius tekstus, kultūrinius apmąstymus. Jo tekstuose dažnai atsispindi susidomėjimas religija, mitologija, lietuvių tautos dvasiniu palikimu, žmogaus būtimi. Tai buvo ne garsus, bet gilus balsas – tylus mąstytojas, kalbantis apie esminius dalykus.
Linas Broga niekada nesiekė viešumo. Jis buvo santūrus, kuklus, dažnai netgi vengė dėmesio. Tačiau literatūrinė bendruomenė jį labai gerbė – už jo erudiciją, jautrumą žodžiui, kultūrinį gilumą. Jis priklausė tai retai asmenybių grupei, kurių įtaką jaučiame ne iš spaudos antraščių, bet iš teksto kokybės ir tylos, kurią jie palieka savyje.
Linas Broga – vienas ryškiausių XX a. lietuvių vertėjų, žmogus, kuris tyliai, bet itin prasmingai įrašė savo vardą į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją. Vertėjas, poetas, eseistas, mąstytojas – jo darbai ne tik praturtino lietuvių kalbą, bet ir atvėrė duris į gilesnį pasaulio literatūros ir filosofijos pažinimą.
Lino Brogos vardas šiandien galbūt neskamba dažnai, bet jo darbai gyvena. Jo tekstai ir vertimai – tai liudijimas, kad kalba gali būti ne tik komunikacijos priemonė, bet ir sielos instrumentas. Jis mokė, kad didelė kūryba gimsta ne garsiai, o tyliai – iš pagarbos žodžiui, kalbai ir žmogui.
Linas Broga mirė 2005 m. birželio 16 dieną Vilniuje. Jis buvo palaidotas Dusetų kapinėse, savo gimtojo krašto žemėje, prie iš Sibiro parsivežtų ir perlaidotų Dusetose (1990 09 09) artimųjų kapų. Ten pat palaidota žmona Romana Dambrauskaite-Brogiene (1930 09 05–2023 01 31). Nors jo fizinis kelias baigėsi, dvasinis – tęsiasi per jo paliktus darbus.
2007 m. režisierius Gytis Lukšas sukūrė dokumentinį filmą „Vertimai – Virsmai“, skirtą Lino Brogos gyvenimui ir kūrybai. Šis filmas – tai tarsi tylus paminklas žmogui, kuris mokėjo žodžiu atverti pasaulius. 2007 m. L. Brogos atminimui Pačiaunės kaime pastatytas koplytstulpis.
Parengė Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekos bibliografas kraštotyrai Vida Mikštienė
