Feliksas Jakubauskas gimė 1935 m. birželio 2 d. Musninkų kaime Širvintų rajone. 1954 metais jis baigė Gelvonų vidurinę mokyklą, 1956-aisiais – Vilniaus kultūros ir švietimo technikumą. Įgijęs dramos kolektyvo vadovo, režisieriaus specialybę, dirbo Šakių rajoninių kultūros namų meno vadovu, 1960-1972 metais – Širvintų rajoninių kultūros namų direktoriumi.
Nuo 1972-ųjų F. Jakubauskas beveik dvidešimt metų dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje Grožinės literatūros propagandos biuro direktoriumi – Vilniaus I-os technikos mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Spaudos komitete – inspektoriumi, Finansų ministerijos draudimo valdyboje – vyresniuoju inspektoriumi ir Naujosios Vilnios kultūros namų direktoriumi. Propagavo savo kolegų kūrybą, organizavo literatūrinius renginius Lietuvos miestuose ir rajonuose.
Kūrybinį darbą poetas pradėjo 1960 metais. Jo eilėraščiai spausdinti „Jaunimo gretose“, „Šluotoje“, „Literatūroje ir mene“, „Poezijos pavasario“ almanache. Dirbo Rašytojų sąjungos pirmininku. Kūrybinį darbą poetas pradėjo 1960 metais. Jo eilėraščiai spausdinti „Jaunimo gretose“, „Šluotoje“, „Literatūroje ir mene“, „Poezijos pavasario“ almanache.
1991 metais F .Jakubauskas dalyvavo Kanados lietuvių paskelbtame lietuvių rašytojų dramaturgijos konkurse ir už 3 veiksmų komediją „Paskutinis iš varlynės“ laimėjo pirmąją premiją, už kurią Zarasų rajone nusipirko Gurnapolio kaime sodybą, kurioje vasaromis gyveno ir kūrė. Poetas gyveno provincijoje ir spinduliuodamas aplink save kūrybingumo aurą. Zarasiškiai pagristai Feliksą Jakubauską laikė šio krašto poetu, nes kaip tik gyvendamas mūsų rajone poetas parašė ir išleido net septynias poezijos knygas. Buvo dažnas rajono kultūros, švietimo įstaigų renginių dalyvis, jis mielai bendravo su rajono literatais, neatsisakydavo būti literatūrinių konkursų vertinimo komisijos nariu. Graži draugystė siejo su „Ąžuolo“ gimnazijos literatų būreliu, 2007 m. abiturientai susuko net videofilmą apie jį, diskelį dar suskubo įteikti pačiam poetui.
2005-aisiais už eilėraščių knygą „Tarp klūpančių medžių“ jis buvo apdovanotas Pauliaus Širvio literatūrine premija.
Išleido knygas: „Viskas per vieną vakarą“ (1969),“Kol Nemunas bus“ (1991), „Žaizdota Lietuva. Kentėjimo duona“ (1992), „Tylos grėsmė“ (1992), „Upė, trokštanti vandens“ (1998), „Po mėnulio pilnatim“ (2000), „Negrįžę paukščiai“ (2002), „Tarp klūpančių medžių“ (2004), „Angelai palieka žemę“ (2006), „Kabančiais lieptais“ (2007), „Sugrįžta angelas“ (2007), „Pelenų skonis“ (2008).
Rašytojų sąjungos narys, poetas, dramaturgas mirė 2008 metų spalio 17 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Parengė Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliografė-kraštotyrai Vida Mikštienė
