„Dažnai man ežeras vaidenas, / Pakriaušės skardžiai ir slėniai, / Pirkia dūminė, kaimas senas, / Kurių nematęs taip seniai…“ / Jonas Kaškevičius „Gimtasis tu Vėdarių kaime“
Jonas Kaškevičius gimė 1885 sausio 6 d. (senąja data 1884 gruodžio 24 d.) Vėdarių kaime, krikštytas 1884 m. gruodžio 30 d. Avilių bažnyčioje, Zarasų rajone, Jono ir Cecilijos Kaškevičių šeimoje. Medicinos gydytojas, rašytojas. Pirmąsias gerumo pamokas gavo iš savo motinos, kuri išmokė jį skaityti, vėliau kartu su kitų ūkininkų vaikais mokėsi Juodelės namuose, slaptojoje mokykloje pas daraktorių. Tėvas matydamas sūnaus norą mokytis pasamdė daraktorių Juozą Paurį iš Zirnajų kaimo. Vėliau 1895 metais pardėjo lankyti Antazavės triklasę mokyklą, kurią Jonas baigė per metus, Lietuvių kalba mokykloje buvo uždrausta, mokama buvo vien rusų kalba. 1896 metais Jonas Kaškaitis išlaikė egzaminus Mintaujos (Jelgavos Latvija) gimnaziją.
Baigęs gimnaziją, kelis mėnesius mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Tačiau teologijos studijos ir realybė kelia didelius prieštaravimus jaunuolio sąmonėje. Po kelių studijos mėnesių metęs mokslus seminarijoje, dirbo repetitoriumi. 1905m. įstojo į Tartų (Estija) universiteto medicinos fakultetą. Dalyvavo studentų revoliucinėje veikloje, 1905 metų revoliuciniuose įvykiuose šiaurės rytų Lietuvoje (Antazavėje, Kamajuose, Aviliuose). Caro valdžios persekiojamas, 1906 m. išvyko į JAV. Dirbo Niujorko metalo fabrike, ligoninės laboratorijoje, dalyvavo darbininkų organizacijų veikloje. 1911 m. įstojo į Teksaso universiteto medicinos filialą Galvestone, (Teksaso valstija). Studijų metais dirbo akmens skaldykloje, skerdykloje. Baigęs universitetą, vertėsi privačia praktika Nevarke, (Niudžersio valstija). Šalai gydytojo darbo labai mėgo literatūrą, eilėraščius pradėjo skelbti 1902 metais, daugiausia poezijos kurinių parašė1922-1925m. Bendradarbiavo spaudoje „Aušrinė“, „Vienybė Lietuvininkų“, „Laisvė“, Vilnis“, „Liaudies balsas“, „Šviesa“, keliolika metų buvo Lietuvių darbininkų susivienijimo iždininku, dalyvavo meno sąjungos veikloje.
Jonas Kaškevičius-Kaškaitis pasirašinėjo slapyvardžiais: Povilo Garnio, Lietuvos draugo, Petro Krapo. Išleistas gausus literatūrinis palikimas „Aliejus! (Žibalas)“ (1911), (1931) „Darbininko sveikata“ (1925), „Išdavikas“ (1925), „Venerinės ligos : paskaita LDS kuopoms“ (1925), „Kaip maitintis, kad būti sveiku : paskaita LDS kuopoms“ (1925), „Ernesto Hekelio Pasaulio stebuklai“ (1927), „Alkoholis ir spiritiniai gėrimai“ (1928), „Pirmoji pagalba ligoje ir nelaimėje“ ( 1932), „Gyvenimo persivertimas: paskaita LDS kuopoms“ (apie 1935), „Saugokitės vėžio“ (1939), (2021), „Sveikatos šaltinis“ (1951), „Kaip būti jaunam senatvėje“ (1950), „Prošvaistės“ (1950), „ Iš atsiminimų“ (1958), „Kovos sūkuriai“ (1960), „Augo beržas“ (1964), „Gamta ir žmonės : apysakos apie tai, kaip žmonės pertaiso gamtą“ vertė Jonas Kaškaitis (1934), „Apsigavo: trijų veiksmų komiška operetė“ vertė Jonas Kaškaitis (1941), „Javai žydi: pjese trijuose paveiksluose“(1944). J. Kaškaitis išvertė į lietuvių kalbą nemaža poezijos ypač rusų poetų dainų, prozos, dramaturgijos kūrinių, mokslo populiarinimo knygų. J. Kaškaičio poezijai būdingi darbininkų gyvenimo, socialinės nelygybės, kovos už socializmo idealus motyvai, darbo, gamybinės aplinkos vaizdai. Paskutiniu gyvenimo dešimtmečiu ypač 1957-1958 m. parašytuose eilėraščiuose vyrauja tėvynės ilgesio motyvai.
1956 m. po 50 metų Jonas Kaškevičius aplankė Lietuvą ir gimtąjį Vėdarių kaimą, apsigyveno Vilniuje. 1963 metų gruodžio 30 dieną Vilniuje staiga mirė įžymus Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, nenuilstantis kovotojas už taiką, publicistas rašytojas, daktaras Jonas Kaškiaušius-Kaškevičius. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Panaudotos literatūros sąrašas:
Juozas Kaladinskas // Mūsų protėviai prie Čičirio D. 2, p. 190-197.
Vilniuje mirė Jonas Kaškaitis // Laisvė.- 1964 saus. 3, p. 1.
Iškilmingai buvo palaidotas Jonas Kaškaitis // Laisvė 1964 saus. 7 p. 1.
Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė / Dviejų poetų gyvenimo kelyje // Žmogus ir žodis 2004 saus.1, p. 63- 65.
Zarasu dekanato gimimo metrikų knyga (1884) m. p. 47.
Parengė Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyrininkė Vida Mikštienė
