Zarasų viešosios bibliotekos Saugusiųjų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Auksinio saulėlydžio gundymai“, skirta kraštiečio rašytojo Romualdo Giedraičio-Spalio 110 – sioms gimimo metinėms paminėti.
Romualdas Giedraitis (slapyvardis R. Spalis) gimė 1913 m. lapkričio 13 d. Petrapilyje, kur tuomet gyveno tėvai . 1917 m. žuvus tėvui, motina su artimaisiais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Mokėsi R. Giedraitis-Spalis Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Nuo 1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo slavų ir lietuvių kalbas bei literatūrą. Kai universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas į Vilnių, ten tęsė savo studijas. Laiku jas užbaigti sutrukdė sovietų okupacija. Nespėjęs išlaikyti egzaminų jis pradėjo dirbti lietuvių kalbos mokytoju rusų gimnazijoje Kaune. Baigiamuosius egzaminus išlaikė ir humanitarinių mokslų diplomą R. Giedraitis gavo jau vokiečių okupacijos metais.
1940-1944 m. mokytojaudamas Zarasų gimnazijoje, R. Giedraitis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, buvo lietuvių kalbos egzaminų komisijos nariu – asistentu, vėliau egzaminatoriumi. Čia susipažino su mokytoja Angele Butkyte. Ji Zarasų gimnazijoje dėstė gamtos mokslus, buvo biologijos egzaminų komisijos narė. Nuo 1943 m. A. Butkytė ėjo ir direktoriaus pavaduotojo pareigas. R. Giedraitis ir A. Butkytė susituokė 1941 m. lapkritį.
Romualdas Giedraitis-Spalis, nepriklausomoje Lietuvoje išaugęs lietuvis, patriotas, talentingas žmogus, pedagogas, rašytojas, 1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietinę okupaciją emigravo į Vokietiją, gyveno Breslau mieste, dirbo ginklų fabrike. Deliče (Delitzsch), Stolberge, Detmoldo ir Greveno pabėgėlių stovyklose, dirbo lietuviškose gimnazijose, aktyviai įsijungė į tremtinių gyvenimą, redagavo ir išleido kelis kultūros žurnalo „Tėvynės šešėlyje“ numerius.
1947 m. R. Giedraitis-Spalis apsigyveno Anglijoje, Žemės ūkio stovykloje, Halifakse 8 metus dirbo tekstilės fabrike; Clare-Hall gimnazijoje dėstė matematiką, o žmona Angelė – rankdarbius ir siuvimą.
Romualdas Giedraitis-Spalis vienas iš Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių egzodo prozininkų, talentingas novelistas, feljetonų autorius. Tarpukario Lietuvoje subrendusiai kartai, jos likimui ir gyvenimo vingiams atskleisti yra skirtas R. Spalio keturių romanų ir trijų apysakų ciklas.
Pirmuosius smulkiosios prozos kūrinius R. Giedraitis pradėjo spausdinti dar1939 m. Lietuvoje „Akademike“, „Lietuvos aide“, bendradarbiavo „Dirvoje“, „Drauge“, „Europos lietuvyje“, „Laisvoje Lietuvoje“, „Naujojoje viltyje“, „Tremtyje“ „Varpe“, kt. Pasirašinėjo R. Spalio slapyvardžiu. Jo feljetonai bei novelės spausdinti leidiniuose „Apuokas“ ir „Britanijos lietuvis“.
Savo knygas R.Giedraitis leido pasirašinėdamas Spalio slapyvardžiu. K. Barėno leidykla „Pradalgė“ išleido jo pirmą knygą, feljetonų rinkinį „Trylika nelaimių“ (1950). Vėliau išleistos jo knygos: „Didžiosios atgailos“ (1952), „Tarp dangaus ir žemės“ (1965) m. „Rezistencija“ (1969), „Mergaitė iš geto“ (1975), „Širdis iš granito“ (1980), „Auksinio saulėlydžio gundymai“ (1980), „Rinktinės novelės“ (1981). Feljetonuose su ironija bei sąmojumi žvelgiama į Anglijoje gyvenančių lietuvių visuomeninę ir kultūrinę veiklą, kuriami spalvingi personažai.
Reikšmingiausias R. Giedraičio-Spalio kūrinys – trijų dalių apysaka „Gatvės berniuko nuotykiai“ (1952). Tai berniuko Jono, gyvenančio prieškariniame Kaune, pažintis su skautų stovykla. Knygoje puikiai pavaizduota skautijos Lietuvoje pradžia, XX a. pr. skautiškos stovyklos bei užsiėmimai. Toliau rašoma apie pirmąją sovietinę okupaciją, karą, pokarį, pogrindinę veiklą. Būdamas puikiu psichologu, knygos herojus, „…susitikęs su nauju žmogumi, greitai iš keletos sakinių susidarydavo gana tikslią nuomonę apie jo charakterį. Labai dažnai tas pirmasis susitikimas baigdavosi ilgėlesne ir gilesne bičiulyste. Todėl netenka stebėtis, kad jis visame pasaulyje turėjo labai daug draugų ir gerbėjų, tiek asmeniškai sutiktų, tiek jo kūrybos pritrauktų. Vedė labai platų susirašinėjimą, sielodamasis dėl mūsų išeivijos gyvenime pasireiškiančių nesklandumų bei negerovių“. Kūrinyje autorius išmaniai plėtoja veiksmo eigą, atskleidžia veikėjų charakterius.
Ši knyga Vokietijoje sulaukė populiarumo ir buvo išleista net keturis kartus (1952, 1969, 1993, 1997), išversta į anglų, latvių kalbas. Tai paskatino rašytoją tęsti kartos istoriją ir taip gimė visas ciklas „Ant ribos“ (1954.), „Alma Mater“ (1960), „Angelai ir nuodėmės“ (1963). Tiek savo tematika, tiek forma ciklas pratęsė pirmąjį rinkinį.
R. Giedraitis mirė1980 m. gegužės 14 d. Hamburge, palaidotas Čikagoje. Jo laidotuves plačiai aprašė užsienio spauda. Iš Lietuvių Tautinių Namų ilgos automobilių vilkstinės palydėta, a. a. Romualdo Giedraičio-Spalio urna su jo palaikais, visiems sugiedojus Lietuvos himną, padėta Lietuvių Tautinių kapinių mauzoliejuje. 1980 m. Amerikoje leidžiamo laikraščio straipsnyje akcentuota: „Tikėkime, kad ir ši kelionė bei poilsio vieta nebus paskutinė, bet atsikūrus laisvai ir nepriklausomai Lietuvai, bus perkeltas į sostinę Vilnių“.
Atsiminimuose apie R.Giedraitį-Spalį, kurie 1980 metais spausdinti Amerikoje, lietuvių tautinės minties savaitraštyje, pabrėžiama, kad rašytojas „mėgdavo keliauti ir labai jautriai išgyvendavo gamtos grožį. Kartu su savo žmona Angele keliaudamas, yra aplankęs Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Turkiją, Egiptą, Siaurės ašigalį ir kt. Iš kiekvienos kelionės grįždavo kupinas naujų įspūdžių, kuriuos arba reportažais paskelbdavo periodikoje, arba panaudodavo savo kūryboje. Kiekvienoje kelionėje vis šio to išmokdavo“.
1992 m. rugpjūčio 23 d. R. Giedraičio-Spalio palaikai grįžo į Lietuvą. Urna su rašytojo pelenais iš Čikagos kolumbariumo perlaidota našlės Angelės tėviškėje, Dusetų kapinėse, Zarasų rajone, kur ilsisi jos artimieji.
1999 m. A. Giedraitienės iniciatyva Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje įsteigtas Romualdo Giedraičio-Spalio labdaros fondas. Našlės Angelės Giedraitienės valia jo asmeninė biblioteka buvo perduota Dusetų miesto K. Būgos bibliotekai.. Dabar rašytojas R. Giedraitis-Spalis turi savo kampelį Dusetų miesto K. Būgos bibliotekoje.
Angelė Butkytė-Giedraitienė mirė 2000 m. spalio 24 d. Ji palaidota Dusetų miestelio kapinėse šalia vyro.
Parengė Vida Mikštienė
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė
Nuotr. I. Dumbravienės ir iš bibliotekos archyvo