Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas.
Baltijos šalių atžvilgiu trėmimai vykdyti keliomis pakopomis: 1941 m. buvo tremiami sąmoningiausi piliečiai – inteligentai. 1945 – 1947 m. – rezistentų rėmėjai ir jų šeimos. Masiškai naikinti lietuvių tautą vadovaujantis komunistine ideologija buvo rengiamasi nuo 1939 m. Turėjo būti suregistruota apie 320 tūkst. buvusių tautinių partijų ir organizacijų narių, tai kartu su šeimų nariais į Sibirą buvo rengtasi ištremti apie 50 proc. visos lietuvių tautos. Buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, tuo būdu naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Birželio 14-oji negyjanti Lietuvos žaizda“. Knygose D.Teišerskytė „Ir aš ten buvau“, Ž.Petrauskaitė „Gulago bėgliai“, A.Sadeckas „Tėvyne, ilgesy miriau“, „Sibiro Madona“ pasakojama apie tremtį patyrusių žmonių išgyvenimus. I.S. Valaitytės-Špakauskienės knygoje „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“ papasakota daug skaitytojų dėmesio sulaukusios R.Sepetys knygos „Tarp pilkų debesų“ herojės tikroji gyvenimo istorija. Su tremtinių išgyvenimais, kūryba galima susipažinti knygoje „Partizanų, politinių kalinių, tremtinių kūryba ir atsiminimai“. Lietuvos vaikų tremties atsiminimai knygoje „ Sibiro vaikai“. Žinyne „Tremties kalinimo vietos“ straipsniai parengti pagal buvusių tremtinių ir politinių kalinių prisiminimus.
Nuolatinis mūsų tautos protestas prieš genocidą – tai Lietuvos valstybės stiprinimas, jos nepriklausomybės saugojimas ir gynimas.
Parengė Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. Inesos Dumbravienės
