Donatas Čepukas: „Visada norėjau rašyti…“

Kovo 5 dieną Dusetų krašto Garbės piliečiui, rašytojui, žurnalistui, laikraščio „Utenis“ ilgamečiui redaktoriui Donatui Čepukui būtų sukakę 90 metų. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta knygų paroda „Sielos akys“.

D. Čepukas gimė 1933 metų kovo 5 dieną Leono Čepuko ir Emilijos Kuzmaitės šeimoje, Antažiegės kaime, Dusetų valsčiuje Zarasų rajone.

1956 m. baigė Dusetų darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1962–1965 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Nuo 1962 m. Utenos rajono laikraščio „Lenino keliu“ (nuo 1989 m. – „Utenis“) redakcijos darbuotojas, redaktoriaus pavaduotojas, skyriaus vedėjas, o nuo 1992 m. laikraščio „Utenis“ vyriausias redaktorius, vėliau UAB „Utenio redakcijos“ direktorius. 1989–1992 metais Sąjūdžio Utenos rajono tarybos pirmininkas, vienos kadencijos (1990–1992 m.) Sąjūdžio seimo narys. 2007 m. įkūrė ir leido laikraštį „Dusetos“, buvo jo redaktorius. Nuo 2009 m. leido Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos laikraštį „45 minutės“. Parašė ir išspausdino keliolika tūkstančių straipsnių kultūros, visuomeninio gyvenimo, žemės ūkio temomis. Žurnalistiniam darbui jis paskyrė daugiau kaip penkiasdešimt metų.

Vieną iš reikšmingiausių įvykių gyvenime jis įvardijo darbą  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje. Išvykos į užsienio šalis lydint Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, Donatui Čepukui buvo tarsi likimo dovana. Vizitų metu po užsienio šalis jis tapo vizitų metraštininku. Taip gimė keturios publicistinės knygos: „Europa – nebaigtas reikalas“ (2006 m.), „Suartėjimai“(2008), „Palikimas“ (2009 m.), „Šimtmečių sąsajos“ (2009), kurios jau įėjo į Lietuvos istoriją. Parašė ir išleido novelių ir apysakų knygas: „Be užmaršties“ (2008 m.), „Juodi paukščiai skrido įstrižai“ (2008 m.), „Norėjo ją mylėti“ (2008 m.), „Juodoji Meleta“ (2009 m.), „Melancholija“ (2009 m.), „Ištartys“ (2009 m.), „Versmyna“ (2010 m.), „Kuprelio juodvarniai“ (2010 m.), „Atpirkimas“ (2010 m.), „Angelas ir Aniolas“ (2011 m.), „Sielos aky“, (2012 m.) „Kirpėjo Liucijaus egoizmas“ (2013 m.), „Vaivorykštės apsilankymas“, (2013 m.) „Beamžis“ (2014 m.), „Išprievartautoji“ (2015 m.), „Varpelių skambėjimas“ (2016 m.).

Rašytojas be galo mylėjo gimtinę ir šio krašto žmones. Ne kartą savo kalbose Donatas Čepukas yra pasakęs, kad Dusetos su čia gyvenusiais, dar gyvenančiais ir ateityje gyvensiančiais žmonėmis yra tarsi antroji jo širdies pusė – tai vieta, pilna jaunystės romantikos, pirmųjų patirčių, nuostabios gamtos vaizdų ir nepaprastai šiltų, gerų, taurių ir santūrumą branginančių žmonių. Čia jis jaučiasi kaip namuose, yra savas, laukiamas ir reikalingas.

„Myliu jus, mano brangūs dusetiškiai“. – kalbėdavo Donatas Čepukas. „Aš visad būsiu su jumis ir džiaugsmo, ir liūdesio valandėlėmis – čia mano šaknys ir mano širdis“.

Kūrybiniuose vieškeliuose besivaikščiodamas Donatas Čepukas visada sugrįžta į Dusetų apylinkes, į gimtąjį Antažiegės kaimą (Zarasų raj.) Mintys ir jausmai, prisimenant savo artimuosius ir jaunystės draugus yra taip gyliai įsmigę į rašytojo širdį, kad neišvengiamai žodžiais išsilieja popieriaus lapuose.

„Atvažiavau nusilenkti savo gimtinei Antažiegėje, jos kalneliams ir kloniams, Dusetų krašto žemei ir jos žmonėms. Nusilenkti dėl to, kad aš nuolat jutau šio krašto žmonių pagarbą, artumą. Visa tai yra man brangu…“

Rašytojas susitikimų metu svečiams pasakodavo savo spalvingą, įvairiais potyriais išmargintą kūrybos ir savęs ieškojimo istoriją. Rašytojas nestokodamas šmaikštumo pasakodavo apie pirmuosius literatūrinius bandymus bei įvairius ir įdomius susitikimus gyvenime. Nuo gyvenimo epizodų sustojant prie kūrybos būdavo apžvelgtas įvairiaspalvis rašytojo gyvenimo kelias bei dalintasi prisiminimais apie gyvenime sutiktus žmones. Žmonių, turėjusių įtakos jo kūryboje, sutikta gyvenimo kelyje nemažai: tai jaunystės draugai, poetai, rašytojai, visuomenės veikėjai, dailininkai.

D. Čepukas apdovanotas: LR URM medaliu Lietuvos narystei ir NATO paminėti (2004 m.), Dusetų krašto garbės pilietis (2007 m.), Baltijos Asamblėjos padėkos raštu (2009 m.), Utenos apskrities viršininko garbės ženklu (2010 m.), 2012 m. už literatūrinę, kultūrinę, šviečiamąją veiklą Dominyko Bukanto Zarasų rajono savivaldybės premija, Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko padėka – palaiminimu (2013 m.).

Kad ir kaip ilgai tęstųsi žmogaus gyvenimas, jis yra labai trumpas. Kartu su krentančių lapų simfonija mirė Donatas Čepukas 2016 metų rugsėjo 25 dieną, palaidotas Dusetų miestelio kapinėse.

Parengė Vida Mikštienė

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

Nuotraukos autorės

Parašykite komentarą