Kompozitorius Džoakinas Antonijus Rosinis (1792 m. vasario 29 d.) vienas iš didžiausių italų operos kūrėjų, kuriam šiemet – 230-iosios gimimo metinės. Gimė nedideliame Italijos Pezaro miestelyje. Jo tėvas grojo trimitu ir valtorna, o motina buvo dainininkė. Vaikystėje kompozitorius mokėsi dainavimo ir griežė smuiku, mokėsi muzikos licėjuje, dainavo bažnytiniuose choruose, kaip akompanuotojas ir dirigentas pasirodė operos teatruose.
Ankstyvosiomis operomis – „Italė Alžyre“, „Tankredas“ – jis tęsė Gliuko ir Mocarto tradicijas, suformavo savitą stilių. Kūrė įvairaus turinio operas. Tarp jo dramatinių operų minėtos „Otelas“ (pagal V. Šekspyrą), „Mozė Egipte“, „Semiramidė“, tarp komiškųjų – ne tik populiarusis „Sevilijos kirpėjas“, bet ir „Pelenė“, „Tukas Italijoje“, „Grafas Ory“.
Dž. Rosinis žymiausią operą „Sevilijos kirpėjas“ sukūrė per itin trumpą laiką – 20 dienų. Ji tapo ne tik geriausia kompozitoriaus sukurta opera buffa, bet ir viena geriausių šio žanro operų apskritai. Operos veikėjai charakterizuojami šmaikščia, lengva muzika. Linksmas Figaro būdas atskleidžiamas pirmojo veiksmo jo kavatina, kuri remiasi šokio ritmu, greitakalbe. Populiariausi operos epizodai: Figaro ir Rosinos kavatinos, vadinamoji Don Basilio Šmeižto arija. Operai buffa būdingos ansamblių scenos, įsimenančios savo veiksmingumu – jose sukoncentruojama siužeto intriga, tvyro pakili nuotaika. Operos premjera įvyko 1816 m. vasario 20d. Romoje.
Bibliotekos jaunieji lankytojai buvo supažindinti su kompozitoriaus gyvenimu ir kūryba. Valandėlė neprailgo besiklausant ištraukų iš operų „Sevilijos kirpėjas“, „Vilis Telis“.
Vita Juškėnienė,
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
