Jonas Mekas „Aš galvojau apie daiktišką, dokumentinę poeziją“

Jonas Mekas (1922–2019), kurio šimtąsias gimimo metines minime šiais metais  – vienas didžiausių nepriklausomo avangardinio kino meistrų, poetas, dramaturgas, eseistas, kritikas. Jūsų dėmesiui pristatome dvi naujai  kunigo Justo Jasėno dovanotas puikias knygas, susijusias su šios iškilios asmenybės kūryba ir gyvenimu.

Siūlome susipažinti su pirmuoju „Raštų“ tomu, kuriame publikuojama visa lietuviškai ir angliškai kurta Jono  poezija. Į lietuvių kalbą angliškus Jono Meko eilėraščius vertė Kornelijus Platelis. Knygoje ir Semeniškių idilės, ir Reminiscensijos, ir Gėlių kalbėjimas, ir Einu aš vienas, ir Žodžiai ir raidės, ir kiti rinkiniai.

„Turbūt tai iš viso viena geriausių, klasikinių lietuvių poezijos knygų“, – sako „Raštų“ pratarmėje Tomas Venclova apie J. Meko poezijos rinkinį „Semeniškių idilės“. – „Viskas prasidėjo Semeniškiuose, Parovėjos krašte, netoli Biržų… Jonas Mekas iš karto pradėjo nuo aukštos gaidos – pirmasis rinkinys Semeniškių idilės“(1948)“.

Vytautas Landsbergis „Raštų“  pratarmėje „Jono daiktai“ rašo:

„Jonas Mekas rašė apie daiktus.

Jonas tiesiog rašo daiktus, toks jo būdas.

Viskas yra daiktai. Kuriuos matai, jeigu matai…“

Czeslaw Milosz  pratarmėje „Mekas“ rašo (iš anglų kalbos vertė Marias Burokas): „Meko jautrumas nepakartojamoms ir Idilėse atskleistoms jo gimtojo Šiaurės Lietuvos regiono spalvoms, kvapams, ir šviesai yra visionieriaus jautrumas…“.

                  Kita labai originali knyga „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(Š)kai“ ­– konkurso „Metų knygos rinkimai 2020“ – publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos nugalėtoja. 

Pasaulyje žinomi ne tik Jono, bet ir brolio  Adolfo Mekų vardai. Jungtinėse Amerikos Valstijose broliai kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nepaliaujamas gimtojo krašto ir Semeniškiuose (Biržų r.) likusios šeimos ilgesys.

„Šią knygą būtų galima pavadinti filmu, atsidūrusiu ant popieriaus, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų artimieji. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose šeimos nariams, likusiems Lietuvoje”, – pasakoja knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas.

Nuo 1957 iki 1995 metų iš Niujorko į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas Mekai išsiuntė daugiau nei šimtą laiškų mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems adresuotų laiškų. Laiškuose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, minimos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persmelkti vaikystės ilgesio ir prisiminimų iš Lietuvos. Originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus išsaugojo brolis Petras Mekas, o su knygos sudarytoju Kęstučiu Pikūnu šia medžiaga pasidalijo Biržuose gyvenančios Mekų dukterėčios Edita Rubinienė ir Ina Guogienė. Knygoje gausu ir mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų.

Dėkojame mūsų bičiuliui kunigui Justui Jasėnui už dovaną.

Knygas rasite Mokslo šakų literatūros skyriuje.

Parengė Jolanta Lementauskienė

Nuotr. Inesos Dumbravienės

Parašykite komentarą