Iš Lietuvos kilęs poetas, prozininkas, vertėjas ir literatūros tyrinėtojas Czeslawas Miloszas (1911–2004) yra vienas reikšmingiausių XX amžiaus Europos rašytojų, Nobelio premijos laureatas. Jo kūryba įspūdingai gynė kultūringo, laisvę ir tiesą branginančio žmogaus orumą nuo protus pavergiančių prievartos ideologijų. Nobelio literatūrine premija už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus CZ. Miloshas buvo apdovanotas 1980 metais.
Zarasų r. sav. viešojoje bibliotekoje pasaulinio garso knygos, dovanotos kunigo Justo Jasėno – „Pavergtas protas“ ir „Valdžios užėmimas“. Rašytoją pasaulyje išgarsino 1951 ir 1953 metais Paryžiuje išleista knyga „Pavergtas protas“, kurioje jis analizuoja totalitarizmo poveikį žmogaus sąmonei. Tai ne tik garsus antistalinizmo tyrinėjimas, bet ir literatūros traktatas, esė apie žmogų, istorijos mechanizmą, kultūrą ir politiką. Knygoje autorius pažymėjo, kad prievartos ideologija pirmiausia nutrina atmintį, iškreipia istorinę tiesą. Kaip netekęs istorinės atminties, žmogus lieka be šaknų, tampa silpnas ir pažeidžiamas. Cz. Miloszas savo esė „Pavergtas protas” užsipuolė lenkų rašytojus, kolaboravusius su komunistiniu režimu. Skyriuje „Baltai“ ir kitur kalbėjo apie Lietuvą. CZ. Miloshas pats neteko ryšių su gimtąja aplinka ir jautė nuolatinę abejonę dėl savosios būties prasmės.
Kitas Czeslawo Miloszo romanas „Valdžios užėmimas“ (pirmąsyk išleistas 1953 m.) – tai pasakojimas apie Vidurio Europos žmonių likimus, apie jų pastangas išlikti „laisviems nuo liūdesio ir abejingumo“. „Geras darbas“ – taip po kelių dešimtmečių savo romaną įvertino pats Milošas. Pasak jo, „įdomiausia šioje knygoje yra visa, kas vyksta po ramių, tvarkingų sakinių paviršiumi“.
Pagrindinis romano veikėjas Piotras Kvinta mėgina pritapti prie pokario Lenkijos tikrovės, kurioje niekuo negalima kliautis, tik savimi. Stebėdamas, kaip keičiasi draugų gyvenimai, kaip nauja tikrovė užvaldo jį patį, Piotras, buvusios mylimosios Teresos paragintas, ryžtasi bėgti į nežinią. Romanas „Valdžios užėmimas“ įvertintas Europos literatūros premija ir šiandien išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Lietuviškai pasirodė pirmą kartą.
Dėkojame gerb. Justui Jasėnui už dovaną.
Parengė Jolanta Lementauskienė