„Senojo tikėjimo saugotojas“

Balandžio 13 dieną žurnalistui prozininkui, publicistui Vasilijui Baranovskiui sukanka 90 metų. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda, skirta šiai datai pažymėti.

Vasilijus Baranovskis gimė 1933 04 13 Rudolfuose, Daugpilio rajone (Latvija), darbininkų šeimoje. 1933-1940 metais su šeima gyveno Rygoje, vėliau Daugpilyje. 1955-1959 metais gyveno Zarasuose, baigė Zarasų vidurinę mokyklą, dirbo rajono laikraštyje „Pergalė“. Čia sukūrė  šeimą ir išvyko į Vilnių siekti aukštojo mokslo. 1963 m. baigęs Vilniaus partinę mokyklą vėl grįžo į Zarasus ir iki 1967 m. dirbo vietinio laikraščio redaktoriumi. 1967 metais gabus  žurnalistas buvo pakviestas į Klaipėdą dirbti uostamiesčio dienraštyje redaktoriaus pavaduotoju. Čia jis dirbo iki 1978 m.

V. Baranovskio talentas, atsakomybė prieš skaitytoją neliko nepastebėti ir jis iš Klaipėdos buvo pakviestas į Vilnių. Iki 1990 m. dirbo  vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, Lietuvos rašytojų sąjungos žurnale „Litva literaturnaja“ (vėliau „Vilnius“)

Darbas žurnale atvėrė daug galimybių suklestėti V. Baranovskio talentui. Į rusų kalbą jis yra išvertęs daugiau kaip 60 lenkų ir lietuvių rašytojų kūrinių: V. Kudirkos „Tautinę giesmę“, A. Škėmos apysaką „Izaokas“, A. Vaičiulaičio romaną „Valentina“, R. Sadausko publicistikos knygas „Nuo Lietuvos iki Lietuvos“ , R. Granausko, R. Gavelio, L. Tapino ir kt.

Vertimai pasiekia ne tik Maskvą, Sankt Peterburgą, Sibirą, bet ir Ramiojo vandenyno ir Baikalo krantus. Geriausius lietuvių autorių kūrinius skaito Gruzijoje, Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje.

Dirbdamas žurnalo redakcijoje V. Baranovskis daug dėmesio skyrė ir literatūriniam darbui, sukūrė daug apysakų, apsakymų, apybraižų. 1983 metais Vasilijus Baranovskis priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

1993 metais išėjęs į pensiją, paliko sostinę ir apsigyveno Zarasuose.Tai pirmieji Nepriklausomybės metai. Rašytojas ėmėsi tyrinėti šimtmečių senumo sentikių istoriją. Sentikiai yra senosios religijos saugotojai, o jų tikėjimas mažai pakitęs, t. y. koks buvo prieš pusę tūkstančio metų, toks liko ir šiandien Tačiau ir religijos pavaldžios laiko įtakai. Sentikių istorija galbūt būtų ir išnykusi, jei ne V. Baranovskio darbai. Sentikių istorijai ir kraštui, kuris jam tapo brangus, savas bei artimas, jis paskyrė daug dešimtmečių. Savas, artimas ir brangus šis žmogus ir Zarasų kraštui. Dabar rašytojas gyvena Latvijoje, Rezeknės mieste.

2015 metais V. Baranovskiui suteiktas Zarasų krašto garbės piliečio vardas.

Parengė Vida Mikštienė,

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė kraštotyrai

Parašykite komentarą