Vėlinės – vilties šventė gyviesiems

Kai visos gėrybės iš laukų jau surinktos, užėjus šaltiems ir darganotiems orams, prasideda vėlių laikas – Vėlinės Lietuva mirga tūkstančiais žvakučių kapinių kalneliuose. Plazdančios liepsnelės susilieja šviesa. Žemiškoji – trapi, laikina ir gęstanti kaip žmogaus gyvenimas, antroji – tolima, nežinoma žemės dėsniams Amžinoji Šviesa.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta spaudinių paroda „Vėlinės–vilties šventė gyviesiems.“ Paroda supažindina su senovės papročiais, čia rasite literatūros apie Vilniaus kapines. Pavartę knygas ir žurnalus, įgysite žinių apie kapaviečių tvarkymą, jų priežiūrą, augalų parinkimą. Tibetietiškas požiūris į mirtį atskleidžiamas G. H. Mullin knygoje „Gyvenimas mirties akivaizdoje“. Knygos „Prisijaukinti mirtį“ autorius A. Žarskus sako:„ Knyga apie mirtį virto knyga apie gyvybę, sąmonę, smegenis ir Tikrovę. O mirties, – ta prasme, kaip ji dažniausiai suvokiama, – nėra. Yra anapusinis pasaulis, kuriame sąmonė gyvuoja toliau. Pagrindinė mąstymo kryptis, padedanti atrasti kitokį žvilgsnį į gyvenimą, – kokia yra tikrovė ir kas esu aš?“.

Susipažįstant su paroda lankytojus kviečiame iš šios parodos pasirinkti ir grožinių knygų: H. Fields „Tobula mirtis“, R. Caine „Mirusiųjų ežeras“, Ch. Carter „Mitries skulptorius“, N. Sakss, J. Liepnieks „Mirtis-tai ne pabaiga“, Ch. Harris „Miręs iki sutemų“ ir kt.

„Kai vaikštai po mirusiųjų miestą, jo gyventojus prisimeni gražumu: ką jie gera pasakė, ką gera padarė ir ką norėjo padaryti. Prisimeni ir kitką: gerus žodžius, kurių nespėjai jiems pasakyti, gerus darbus, kurių nespėjai jų labui padaryti. Gal nelabai ir skubėjai, tąsyk dar nepatyręs, kad gyvenimas yra toks trapus, kaip vėlų Vėlinių vakarą mirganti žvakės liepsna. Galvoji apie gyvenimą ir mirtį, kuriuos vieną nuo kito teskiria vienas atodūsis, viena diena ar net viena akimirka“ – sako žurnalistė Vita Morkūnienė.

Mylėkime vienas kitą, kol laikas. Atleiskime silpnybes. Negailėkime gražių žodžių- jų yra tiek daug. Kalbėkime juos vieni kitiems, kol nesibaigė laikas, kol esame gyvi, kol mūsų artimieji neliko ten, anapus ribos.

Parengė Aldona Kazlauskienė

Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Nuotr. I. Dumbravienės

Parašykite komentarą