PAVASARIS
Atėjo lygiadienis, o su juo ir kalendorinis pavasaris. Išaušo laikas, kai tamsa sustojo ir diena pradėjo ilgėti. Palaipsniui įsigali šviesos metas. Pavasario saulėtekio šviesa prasiskverbia ant tamsių raistų samanų, rytmečių spinduliai parausvina miglas virš ežerų, išmargina dangaus debesynus. Saulei ir vėjui kylant pasimato krantų linijos, veriasi vaiski dangaus mėlynė, o dar nuo rudai pilkų kalvų kalvelių, tamsių miškų viršūnių, banguojančių tolių pasklinda vis naujai pargrįžtančių paukščių balsai. Visa erdvė pildosi nekantraus laukimo ir naujų permainų. Kasdien randasi, atgimsta iš po žiemos vis naujos ir naujos gyvybės apraiškos. Ilgėjančiais romantiškų saulėlydžių vakarais lig pat sutemų nuo medžių viršūnių aidi strazdų giesmės.
Kasdien tarp rudos, pilkos, dulsvos žemės spalvų randasi ryškūs žalsvi greitai plintantys žali lopinėliai, kitos – gyvybinės – jėgos pranašai. Saulės šilumos paskatintas Žemės rūbas įgauna vis daugiau žalių atspalvių. Toje žalumoje jau ir mėlyna, balta. Geltona. Aplink mus vis bundantis, naujai atgimstantis Gamtos pasaulis tampa kita erdve – pilnėjančia, kerinčia kasdieninėmis permainomis, džiuginančia savo atgimstančia gyvastimi, žadina mūsų jausmus, veržlumą, įkvepia naujiems darbams. Atūš gegužė, užlies mus supantį pasaulį išsprogusių lapų, pumpurų, prasiskleidusių žiedų, spalvų ir kvapų lavina. Ir sutemus įsismarkavusio pavasarinio šurmulio garsai aidės kone visą parą.
Balti debesėliai aukštam danguje, neįtikėtinai vaiski saulėje žaluma liejasi ant laukų, pievų, dar buvusių plikais alksnių ir beržynų, tarp geltonų pienių žiedų jūros. Nubalintų paežeriais ievų tankmėse suokia lakštingalos, tarp purienų žiedų pabaliais žirglioja švarūs gandrai. Visi sodai staiga tampa lyg varške apdrėbti ir pildosi bičių dūzgesio. Savo pavasarinių žiedų spalvų margumu išsiskiria sodybų darželiai. Net miestų gatvėse sulapojusios liepos, žalia žolė, pražydę krūmai nuo ežerų aidintys nerimstančių kirų šūksniai įsuka mus į kitokį, aktyvesnį gyvenimo ritmą. Tai vis pavasaris, šventiškiausias metų laikas Gamtai ir žmonėms…
Stanislovas Sinkevičius