Gegužės 7-ąją minima spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiemet sukanka 120 metų kai išsilaisvinome nuo lietuviškos spaudos draudimo, ši data taip pat primena sudėtingą net keturis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriuo rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.
Po 1863 metais įvykusio ir numalšinto sukilimo, carinė valdžia Lietuvoje ėmėsi įvairių represijų bei naujų taktikų siekdama palaužti lietuvybės daigus. Šalia aktyvaus rusinimo per mokyklas, parapijinių mokyklų uždarymo, bažnytinio bei religinio gyvenimo suvaržymo, nuoseklaus rusų tautybės žmonių vežimo į Lietuvą prasidėjo ir lietuviškų knygų lotyniškomis raidėmis spausdinimo bei platinimo draudimas. Tačiau būtent šis laikotarpis vertinamas kaip tautiško lietuvių atgimimo pradžia. Spaudos draudimo sąlygomis buvo išleisti ir pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“. Skaičiuojama, kad nuo spaudos draudimo pradžios iki 1903 metų lietuviškais rašmenimis Mažojoje Lietuvoje, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1856 knygos.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Gimtajai kalbai, lietuviškam žodžiui“. Knygose V.Merkys „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1964-1904“, „Lietuviškos spaudos draudimas 1964-1904 metais“ pateikiami duomenys apie įkliuvusius su spauda (knygnešius bei skaitytojus ir įvairūs spaudos platinimo atvejai. Leidinyje „Didžiosios knygnešių bylos“skelbiami 1964-1904 metų knygnešių ir knygnešystės epochos dokumentai, saugomi Lietuvos ir Rusijos archyvuose. Parodoje rasite ir daugiau knygų apie šį laikotarpį ir knygnešius, taip pat grožinių knygų, kurių pavadinime yra žodis „knyga“.
Parengė Aldona Kazlauskienė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. I. Dumbravienės