Janina Degutytė (1928–1990) – poetė, vertėja, eilėraščių ir pasakų knygų vaikams autorė. Ji priklauso poetų kartai, kurių vaikystę ir jaunystę paženklino karo, okupacijų ir pokario žudynių patirtys. Kūrybinis šios poetės laikotarpis priklauso sovietiniam lietuvių literatūros periodui. Poetė mirė prieš pat Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, kurios labai laukė.
1959 m. išėjusi pirmoji poetės knyga „Ugnies lašai“ buvo greitai išgraibstyta iš knygynų, jos eilėms pradėta kurti muzika, o nesuspėję knygos įsigyti skaitytojai ją persirašinėdavo siųsdami iš rankų į rankas.
Šiomis J. Degutytės eilutėmis galima apibendrinti ankstyvųjų jos eilėraščių poetinę programą: „Aš nenoriu drungno vandens / Ir takų, smėliu pabarstytų. / Te ugnim mėlyna srovens / Mano dienos nuo ryto lig ryto. / Tik neduok man drungno vandens / Ir takų, smėliu pabarstytų“.
Poezija J. Degutytei pirmiausia yra žmogiškosios egzistencijos pasaulyje, sudėtingos paties pasaulio struktūros apmąstymas, ir kaip tik ši funkcija yra poezijos buvimo argumentas: „Kaip medžiui reikės švarios žemės gabalo, taip žmogaus širdžiai visada trūks poezijos – nes tik joje ji pamatys ir supras save“.
Liepos 6 dieną minėsime poetės 95-ąsias gimimo metines. Norinčius susipažinti su poetės kūryba kviečiame apsilankyti Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, čia veikia poetei skirta paroda „Nešu tau eilėraštį“.
Parengė Vita Juškėnienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Nuotr. autorės