Prancūzijos operos srityje daug yra nusipelnęs kompozitorius Šarlis Guno (1818–1893). Šiais metais birželio mėnesį minimos 205-osios kompozitoriaus gimimo metinės.
Š. Guno gimė 1818 m Paryžiuje, dailininko ir pianistės šeimoje. Jo motina buvo pirmoji jo muzikos mokytoja. Tada atsiskleidė pirmieji Š.Guno muzikiniai talentai. Jis įstojo į Paryžiaus konservatoriją kur dėstė Fromental Halévy. 1839 m.Guno laimėjo Prix de Rome už kantatą Ferdinandas. Vėliau jis iškeliavo į Italiją kur studijavo Palestrinos muziką. Guno parašė pirmą savo poemą, Sappho 1851 m., bet neturėjo didelio pasisekimo kol nepasirodė „Faustas“ (1859 m.) pagal tokio pat pavadinimo Gėtė poemą „Faustas“, kuris ir liko jo geriausias darbas ir iki pat šių dienų užima dažniausiai atliekamų operų sąrašo aukščiausią poziciją.
Žavimės romantiška ir melodinga opera „Romeo ir Džiuljeta“ (pagal Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“) ir žavinga ir labai individualia „Mireille“.
Kompozitorius sukūrė 12 operų, 2 simfonijas, chorų vyrų balsams, apie 150 dainų ir romansų, pjesių fortepijonui, dramos spektaklių muzikos, daug įvairių žanrų bažnytinės muzikos kūrinių (apie 20 mišių, tarp jų – Iškilmingosios Šv. Cecilijos mišios, oratorijų, kantatų.
Geriausi Šarlio Guno kūriniai melodingi, dažnai grindžiami miesto muzikiniu folkloru; romantinio pobūdžio operose tikroviškai vaizduojami herojų išgyvenimai, gausu realistinių scenų, psichologizmo.
Mediatekos fonduose yra „Metistofelio kupletai“, „Maršas“ ir „Siebelio arija“ iš op. „Faustas“. O iš op. „Romeo ir Džiuljeta“- „Pažo serenada“.
Vita Juškėnienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė