Jono Biliūno gyvenimas buvo trumpas ir dramatiškas. Rašytojas gyveno tik 28 metus ir ketvirtį savo amžiaus praleido kovodamas su džiova. Kovojo ir dėl mokslo, ir sąžinės kovą, nes susikryžiavo iš namų išsineštas religingumas su gimnazijoje bei politikoje atrasta laisvamanybe.
Jo gyvenimas buvo pilnas iššūkių, o veikla – skirtinga ir įvairi. Didžiausi nuopelnai – grožinei literatūrai. J. Biliūnas dar vadinamas pirmuoju profesionaliu rašytoju lietuvių literatūroje, tai yra, specialiai tam besirengusiu Leipcigo ir Ciūricho universitetuose, gyvenusiu ne tik rašymu, bet ir iš rašymo.
O ar žinojote, kad:
- J. Biliūnas būtų tapęs kunigu, bet pasipriešino tokiems artimųjų norams, todėl turėjo papildomai uždarbiauti, mokydamas kitus, kad pats galėtų toliau mokytis.
- Jaunystėje J. Biliūnas, kaip ir ne vienas to meto studentas, žavėjosi socialdemokratinėmis idėjomis, po įvairiais slapyvardžiais rašė daug beletristikos. Ši nė kiek nepriminė tokių tekstų kaip „Kliudžiau” ar „Brisiaus galas”, kurie vėliau jį išgarsino. Visgi po kurio laiko jis pasitraukė iš socialdemokratų partijos ir galutinai atsidėjo literatūrai.
- J. Biliūno žmona Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė buvo gydytoja, II pasaulinio karo metais gelbėjusi žydus, o jos dukra Meilė Matjošaitytė-Lukšienė tapo garsia pedagoge, Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėja.
Su dar daugiau netikėtų faktų apie rašytoją, o taip pat su jo kūryba galite susipažinti Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengtoje literatūrinėje parodoje „Kaip brangūs man tie kloniai numylėti“, kuri skirta lietuvių prozininko, poeto, kritiko, publicisto Jono Biliūno 145-osioms metinėms paminėti.
Jurga Sagadinaitė
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotr. Donato Merkio